/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single.php on line 25
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal į sąrašą

Rašytojų sąjungos premija – Tomui Venclovai

2023 gruodžio 13 d.

33-ioji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai už
naujausią eilėraščių knygą „Už Onos ir Bernardinų“. Šią knygą išleido leidykla „Apostrofa“, o iš
viso rinkinyje publikuojamas 31 per pastaruosius septynerius metus T. Venclovos sukurtas
eilėraštis.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per
pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas,
Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė
Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė ir kiti.
Vertinimo komisijoje šiemet dirbo ankstesni šios premijos laureatai Gintaras Grajauskas,
Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė.


Be T. Venclovos, buvo svarstytos dar trys kandidatūros: Akvilina Cicėnaitė (romanas „Anglų
kalbos žodynas“), Rimvydas Stankevičius (eilėraščių knyga „Įsitvėrimai“) ir Jurga Tumasonytė
(novelių romanas „Naujagimiai“). Komisija vienbalsiai nusprendė šių metų laureatu paskelbti
T. Venclovą, kuriam apdovanojimas bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, Rašytojų klube,
Vilniuje.

Turbūt plačiausiai visame pasaulyje žinomas ir pripažintas kūrėjas anksčiau yra apdovanotas ir
kitomis reikšmingomis premijomis, tarp kurių Nacionalinė kultūros ir meno premija, „Poezijos
pavasario“ laurai, o šiemet – ir tarptautinė Zbigniewo Herberto premija.

T. Venclova gimė 1937 m. Vilniuje, baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, vėliau jame
kurį laiką ir dėstė, įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. drauge su kitais keturiais bendražygiais žmogaus
teisių gynėjais įsteigė Lietuvos Helsinkio grupę, o 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti
į Berklio universitetą JAV Kalifornijoje. Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė.
JAV dirbo Ohajo, Jeilio universitetuose, aktyviai dalyvaudamas ir antisovietinėje veikloje kaip
publicistas. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, nuolat reiškiasi kultūrinėje ir
visuomeninėje veikloje, reaguodamas į svarbiausius politikos įvykius, savo įžvalgomis ir plačiais
kultūriniais ryšiais veikdamas pilietinę atmosferą Lietuvoje ir stiprindamas Lietuvos autoritetą
pasaulinėje kultūros bendruomenėje.

Nuotrauka – Georgijaus Jefremovo.