Du haiku

1.
GYVENIMAS PRIE STADIONO

Rytoj futbolas.
Iš kiemo neišleido
Girtuoklio senioko.

2.
Nuskilo poniui
Su darbu: vaikų mažai –
Yra kada pasvajoti!

 

GITARA NEBIJO LIETAUS

Lyg nebūtų pralėkę tie dešimt metų
aš vėl jį pamačiau
prie stoties, kur
traukiniai baigia
Donbaso gyventojais.

Nepasisveikinau tik žvelgiau iš šalies,
iš po mėlynų priemiestinio tvarkaraščio marškinėlių.

Jis, didelis ir linksmas
vikrus lokys
vaikšto po priestočio knaipes
prisėda prie latrų
ir už keturiasdešimt grivinų
pritardamas gitara
linksmina ir graudina juos dainomis.

Tik vieno jis negali pakęsti –
kai paprašo Vysockio.
sako: „Jo tik girtuokliai klauso!”
iššiepia grėsmingą dantų falangą,
išsiveda tokį užsakovą
iš kavinės
ir sunkia ranka
pakloja į purvą už kioskų.

Vienas Dievas žino,
kodėl jis taip nekenčia Vysockio.
vienas Dievas visa tai mato,
liudininkų nėra,
na tik aš, bet aš nesiskaitau.

Jis pasitaiso ant nugaros gitarą
ir patraukia atsipūtusių ievų link.
ant jų žliaugia linksmas pavasario lietus,
bet gitara lietaus nebijo.

 

***
vėjas kažkur dingo
klevų sraigtasparniai
liovėsi suktis
ir įsižeidę nukrito žemyn

visi užjaučia sraigtasparnius
niekas nepagalvoja
kaip nejauku
vėjui

 

***
Pasitaisyk plaukus,
Kaip tu moki,
Ir parodyk manKą nors iš savo dienoraščio,
Kurį rašei
Prieš šešerius metus.

Ne. Kažkaip pernelyg
Jausmingai
Šios raidės įsigraužia į gruntą.

Kažkas lauks
Iš tavęs žodžio,
O tu man parašysi
Apie
Šias neryžtingas gatves ir kalvas,
Lėtas bites,
Įsimylėjusius tranus ir
Sunkias dienas,
Tuos ilgus krantus, atskirtus
Vandeniu,
Salomis
Ir žvejų kabliukais.

Mes susidursime
Viename iš kambarių,
Pasitaisyk plaukus dar kartą,
Aš išeinu ir kažkur
Manyje dzingsi
Du žvejų kabliukai.

Aš nesugaudau,
Kur.

 

ŠVEICARIJA

vyresniokė gali pagalvoti
kad apžiūrinėju jos plačią iškirpte su nedorom mintim
bet taip nėra
aš žvelgiu į ją su užsienio turisto jauduliu
štai krūtų papėdėje
apgamėlis prašosi lėto nekalto bučinio dėmesio
o antai kiek aukščiau iš jaudulio
išryškėjo rausva Šveicarijos formos dėmė
ir sidabrinė grandinėlė
greituoju geležinkeliu perpjauna ją puslankiu
vyresniokė pakyla ir ryžtingai eina link manęs
iškirptėje prasideda žemės drebėjimas
mane labai jaudina
Šveicarijos likimas

 

KOSMINĖS ŠIUKŠLĖS

Šiandien mano vardas Pakelis,
nes geriu vyną iš pakelio
už septyniolika grivinų,
gurkšnelis, dar vienas – ir tu tartum perone,
o tunelio gale įsižiebia šviesa,
lengvas gaudesys, vėjas vis arčiau ir arčiau,
dar akimirksnis ir dundėdamas bei švilpdamas
atvyks džiaugsmo traukinys.

Šiandien baigėsi
žiemos repeticija,
spustelėjo šaltis,
katės nuo šakų nurenka
balandžių girliandas,
taip saulėta…

Ir jeigu turi laisvą minutę,
įsimylėk aktorę arba aktorių,
nors dabar tai ir nemadinga
adekvačiųjų tarpe,
parašyk jam/jai – kad ir smulkmeną,
įkišk į vyno pakelį,
išsiųsk į kosminių
šiukšlių sferą;
jei civilizacija žus
ir kas nors ras tavo raštelį –
smulkmena, bet malonu,
o jei neras,
nebus dėl ko ir gailėtis.

Šiandien pavasario repeticija
ir kačiukai
letenėlėmis nudaužo kosmines
šiukšles.

 

SKĖTIS

Būk išmintingas, kaip vanduo
ir nepraleisk
jokios
progos.
Net liga
duota tam,
kad susipažintum
su naujais
čionykščio
Roršacho testo marginiais.

Jei dar neapalpai,
ir kad neapalptum,
pasiimk
skėtį,
didelį mėlyną,
eik laukan.

Užeik
į atokesnę erdvę
už namų, į
siaurutę plytinę spintą,
iš kurios matoma viskas,
kurioje įmanomi ir
paslėpti
viso pasaulio lobiai
ir paslaptys

Liesk
medį, akmenį,
o kai paslaptys ir nusižiūrėtos
istorijos nusibos,
vėl pasiimk skėtį
ir kalbėkis, prakaituodamas,
su juo.

Tu sergi?
Laikas grįžti.
Danguje tvinksta liūtis.
Kaip atsakas jai – pučiasi ir žemės vitražas,
o suskleistas skėtis
bus
geriausias
vedlys
po asfalto rūstybės
apmatus.

 

Alaus daryklos smėlyje

naktis slepiasi vandenyje
diena danguje
žaidžia su paplūdimiu šaškėmis senelio ištaškytos
bangos
vaikai
iš smėlio stato alaus daryklas
išeini iš pliažo
tavo odą padengia dar vienas odos sluoksnis
raumenyse pasislepia spalvoti burbuliukai
pakyli į miesto centrą
o ten –
gatvė sustingusi kamštyje
mašinų prigrūsti
šaligatviai kiemai
lyg šaldytuvas
visi automobiliuose
bet kvepia – nušienauta žole
taip būna
tik Kijeve

Iš ukrainiečių kalbos vertė Mindaugas Valiukas