Praeinantys 2014-ieji buvo sąlygiškai ramūs autoriams ir su jais dirbančioms institucijoms – Europos parlamente priimta vos viena šiuos klausimus liečianti direktyva – Direktyva dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (Directive on collective management of copyright and related rights and multi-territorial licensing).

Vasario 20 d. Tarybos priimta nauja direktyva siekiama pagerinti autorių teisių administravimą ir tarptautinį internetu siūlomos muzikos licencijavimą. Užuot prašę išduoti autorių teisių licencijas kiekvienoje ES valstybėje narėje, mažmeninės prekybos internetu ir muzikos kūrinių tiesioginio klausymo paslaugas teikiantys subjektai jas galės gauti iš kolektyvinio administravimo organizacijų, veikiančių tarpvalstybiniu mastu.

Todėl šia direktyva vartotojams turėtų būti suteikta gerokai daugiau galimybių rinktis, kokią muziką parsisiųsti arba klausyti internetu. Be to, ja turėtų būti užtikrinta geresnė menininkų teisių apsauga ir jiems greičiau išmokami autoriniai atlyginimai.

Įsigaliojus šiai direktyvai, valstybėms narėms suteikti dveji metai perkelti ją į nacionalinę teisę. Įstatymą galima rasti čia: http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/laws/lt/eu/eu193lt.pdf

Norintiems susipažinti su direktyvos turiniu, bet neturintiems laiko tyrinėti įstatymą: Europos komisijos pranešimas spaudai (anglų kalba): http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/intm/141081.pdf

Dažniausiai užduodami klausimai: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-79_en.htm

Mums, rašytojams, šis įstatymas nėra labai neaktualus. Kur kas svarbesnė mūsų bendruomenei yra 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta nauja direktyva Nr. 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (angl. Directive on Certain Permitted Uses of Orphan Works), kurią ES valstybės narės Direktyvą turėjo įgyvendinti

iki 2014 m. spalio 29 d. (Kiek žinoma, projektas laukia svarstymo Seime – tai kelių savaičių klausimas.)

Ją galima perskaityti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32012L0028&from=EN

Direktyva numato galimybę tam tikroms viešąjį interesą tenkinančioms organizacijoms naudoti kūrinius, kurių autoriai nenustatyti (vadinamuosius „kūrinius–našlaičius”, angl. – Orphan Works). Iki Direktyvos įgyvendinimo tokių kūrinių panaudojimas neįmanomas dėl to, kad objektyviai nėra įmanoma gauti tokio kūrinio autoriaus leidimą.

Plačiau apie tai, kas yra kūriniai–našlaičiai, ir ką numato naujoji direktyva (remiantis Baltic Legal Solutions Lietuva išaiškinimu – Law Alert / Lapkritis 2012):

Kūriniai-našlaičiai

Direktyvoje nurodyta, kad kūriniu–našlaičiu laikomas toks kūrinys ar fonograma, jei nenustatytas nė vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas. Taip pat kūrinys pripažįstamas našlaičiu ir tais atvejais, kai vienas ar daugiau autorių nustatyti, tačiau nė vienas nebuvo rastas nepaisant kruopščios ir sąžiningai (angl. in good faith) atliktos teisių turėtojų paieškos. Remiantis Direktyvos preambulės 13 konstatuojamąja dalimi, turi būti atliekama ne tik kūrinio autoriaus, bet ir kitų saugomų objektų, kurie yra kūrinio ar fonogramos sudėtinė dalis, teisių turėtojų paieška. Pažymėtina, kad jei nustatomas nors vienas teisių turėtojas, kūrinys ar fonograma neturėtų būti laikomi kūriniu–našlaičiu. Kūrinys, pripažintas kūriniu–našlaičiu vienoje valstybėje narėje, tokiu laikomas visose ES valstybėse narėse.

Subjektai, kuriems numatytos naujosios teisės

Direktyva priimta siekiant sudaryti sąlygas valstybėse narėse įsteigtoms viešosioms bibliotekoms, švietimo įstaigoms ir muziejams, taip pat archyvams, kino ar garso paveldo institucijoms ir viešosioms transliuojančiosioms organizacijoms naudoti kūrinius–našlaičius. Tačiau šios įstaigos turi teisę naudoti kūrinius tik tikslams, susijusiems su jų viešojo intereso misijomis, asiekti. Pabrėžtina, kad kiti ūkio subjektai (pavyzdžiui, verslo subjektai) negalės naudoti kūrinių–našlaičių.

Suteikiamos teisės

Minėtos įstaigos galės skaitmeninti savo kolekcijose turimus kūrinius ir juos viešai skelbti tiek internete, tiek vidiniame tinkle (pavyzdžiui, terminaluose šių įstaigų patalpose). Šiuo tikslu jų atžvilgu numatomos teisės naudoti turimus kūrinius–našlaičius šiais būdais: a) padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais; b) atgaminti juos skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamais, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais.

Galimybė gauti pajamas už kūrinių–našlaičių naudojimą

Direktyvos preambulėje pabrėžiama, kad siekiant skatinti skaitmeninimą, įstaigoms turėtų būti leista gauti pajamų, susijusių su kūrinių–našlaičių naudojimu (19 konstatuojamoji dalis). Tačiau pati Direktyva susiaurina šios teisės apimtį. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstaigos tokiais būdais naudodamos kūrinius gali gauti pajamų išimtinai tik (i) patiriamoms kūrinių–našlaičių skaitmeninimo ir (ii) jų padarymo viešai prieinamais, išlaidoms padengti.

Galimybė paanaikinti kūrinio–našlaičio statusą

Teisių turėtojui turės būti užtikrinama galimybė bet kuriuo metu panaikinti su savo teisėmis susijusį kūriniui–našlaičiui suteiktą statusą. Tokiu atveju teisių turėtojas turės galimybę gauti teisingą kompensaciją už jo kūrinių naudojimą. Jei atlikta paieška buvo nepakankamai kruopšti ir kūrinys našlaičiu būtų pripažintas nepagrįstai, teisių turėtojui bus prieinamos nacionaliniuose teisės aktuose numatytos autorių teisių pažeidimo atveju taikomos teisių gynimo priemonės.