Poezijos pavasario laureatai (Maironio premija)

Poezijos pavasario laureato vainikas yra svarbiausias festivalio apdovanojimas. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė laureatui teikia Maironio premiją.

2018 m. Almis Grybauskas už eilėraščių rinkinį „Toli blizga“

2017 m. Tomas Venclova už eilėraščių rinkinį „Eumenidžių giraitė“

2016 m. Ramutė Skučaitė už eilėraščių rinkinį „Nepaslaptis tokia balta“

2015 m. Vladas Braziūnas už eilėraščių rinkinį „Stalo kalnas“

2014 m. Kęstutis Navakas už eilėraščių rinkinius „Lorelei“ ir „100 du“

2013 m. Tautvyda Marcinkevičiūtė už eilėraščių rinkinį „Greitaeigis laiko liftas“

2012 m. Eugenijus Ališanka už eilėraščių rinkinį „Jeigu“

2011 m. Jonas Kalinauskas už eilėraščių rinkinį „Plunksnų plėšytojos“

2010 m. Zita Mažeikaitė už eilėraščių rinkinį „Tenoriu būti“

2009 m. Rimvydas Stankevičius už eilėraščių rinkinį „Laužiu antspaudą“

2008 m. Viktoras Rudžianskas už eilėraščių rinkinį „Nuo do iki do“

2007 m. Vytautas Rubavičius už eilėraščių rinktinę „Verstas“

2006 m. Gintautas Dabrišius už eilėraščių rinkinį „Sviest akmenuką“

2005 m. Daiva Čepauskaitė už eilėraščių rinkinį „Nereikia tikriausiai būtina“

2004 m. Alfonsas Maldonis už eilėraščių rinkinį „Tirpstantys ledynai“

2003 m. Antanas A. Jonynas už eilėraščių rinkinį „Aguonų pelenai“

2002 m. Kazys Bradūnas už eilėraščių dvitomį „Sutelktinė“

2001 m. Stasys Stacevičius už eilėraščių rinkinį „Toli kriokliai“

2000 m. Gintaras Grajauskas už eilėraščių rinkinį „Kaulinė dūdelė“

1999 m. Jonas Juškaitis už eilėraščių rinkinį „Varpai sudūlės nuo skambėjimo“

1998 m. Gintaras Patackas už eilėraščių rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“

1997 m. Vytautas P. Bložė už eilėraščių poemą „Ruduo“

1996 m. Kornelijus Platelis už eilėraščių rinktinę „Prakalbos upei“

1995 m. Donaldas Kajokas už eilėraščių rinkinį „Drabužėliais baltais“

1994 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių rinkinį „Dulkės“

1993 m. Algirdas Verba už eilėraščių rinktinę „Pilkoji žvaigždė“

1992 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių rinkinį „Kaip žolės“

1991 m. Jonas Strielkūnas už eilėraščių rinkinį „Tamsūs buvo žiedai“

1990 m. Gražina Cieškaitė už eilėraščių rinkinį „Skrendu virš labirinto“

1989 m. Bernardas Brazdžionis už eilėraščių rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko“

1988 m. Robertas Keturakis už eilėraščių rinkinį „Perspėk kitus“

1987 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinkinį „Spaliai“

1986 m. Aldona Elena Puišytė už eilėraščių rinkinį „Įvardijimai ir sąskambiai“

1985 m. Jonas Jakštas už eilėraščių rinkinį „Vien tik pėdsakas“

1984 m. Albinas Bernotas už eilėraščių rinkinį „Nusigręžusi žvaigždė“

1983 m. Onė Baliukonė už eilėraščių rinkinį „Iš kelio dulkių“

1982 m. Sigitas Geda už eilėraščių rinkinį „Žydinti slyva Snaigyno ežere“

1981 m. Antanas Miškinis už eilėraščių rinkinį „Ant Ligajo ežero krašto“

1980 m. Petras Palilionis už eilėraščių rinkinį „Mažosios poemos“

1979 m. Algimantas Mikuta už eilėraščių rinkinį „Švytuoklė“

1978 m. Judita Vaičiūnaitė už eilėraščių rinkinį „Neužmirštuolių mėnesį“

1977 m. Vacys Reimeris už eilėraščių rinkinį „Vėjo vynas“

1976 m. Vytautas Rudokas už eilėraščių rinkinį „Rugių šviesa“

1975 m. Marcelijus Martinaitis eilėraščių rinkinį „Akių tamsoj, širdies šviesoj“

1974 m. Albinas Žukauskas už eilėraščių rinkinį „Sangrąžos“

1973 m. Paulius Širvys už eilėraščių rinkinį „Ilgesys – ta giesmė“

1972 m. Antanas Drilinga už eilėraščių rinkinį „Monologų knyga“

1971 m. Eugenijus Matuzevičius už eilėraščių rinkinį „Paukščių takas“

1970 m. Antanas Venclova už eilėraščių rinkinį „Mėlyno Nemuno vingis“

1969 m. Juozas Macevičius už eilėraščių rinkinį „Kasdieniška knyga“

1968 m. Janina Degutytė už eilėraščių rinkinį „Pilnatis“

1967 m. Eduardas Mieželaitis už eilėraščių rinkinį „Žmogus“

1966 m. Algimantas Baltakis už eilėraščių rinkinį „Keturios stygos“

1965 m. Justinas Marcinkevičius už eilėraščių rinkinį „Duoną raikančios rankos“

Lietuvos rašytojų sąjungos premija

Lietuvos rašytojų sąjungos premija nuo 1992 m. skiriama už didelės vertės literatūrinį kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premija teikiama kasmet sausio 6-ąją − Trijų Karalių dieną.

Premijos dydį Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba nustato kasmet. Šią premiją skiria LRS valdybos renkama penkių narių komisija.

Laureatai:

2018 m. Mindaugas Kvietkauskas už eseistikos knygą „Uosto fuga“

2017 m. Giedrė Kazlauskaitė už eilėraščių rinkinį „Singerstraum“

2016 m. Herkus Kunčius už romanų dilogiją „Dviveidis romanas“ („Lietuvis Vilniuje“, „Dervišas Kaune“)

2015 m. Algimantas Mikuta už poezijos rinktinę „Gyvenau be laikrodžio“

2014 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių rinkinį „Tuščia jo“

2013 m. Alvydas Šlepikas už romaną „Mano vardas – Marytė“

2012 m. Andrius Jakučiūnas už apsakymų vainiką „Lalagė“

2011 m. Kornelijus Platelis už eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“

2010 m. Donatas Petrošius už eilėraščių rinkinį „Aoristas“

2009 m. Danutė Kalinauskaitė už apsakymų rinkinį „Niekada nežinai“

2008 m. Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių apysaką „Elio“

2007 m. Ramūnas Klimas už romaną „Maskvos laikas“

2006 m. Aldona Elena Puišytė už poezijos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą“

2005 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinktinę „Žolės balsas“

2004 m. Sigitas Parulskis už romaną „Trys sekundės dangaus“

2003 m. Petras Dirgėla už romaną „Ceremonijų knygos“

2002 m. Sigitas Geda už eilėraščių rinktinę „Sokratas kalbasi su vėju“

2001 m. Judita Vaičiūnaitė už eilėraščių rinkinį „Debesų arka“

2000 m. Valdemaras Kukulas už poezijos rinkinį Aštuoni gėli vakarai

1999 m. Romualdas Granauskas už knygą „Gyvulėlių dainavimas“

1998 m. Donaldas Kajokas už poezijos rinktinę „Meditacijos“

1997 m. Onė Baliukonė už eilėraščių rinkinį „Bokštai“

1996 m. Nijolė Miliauskaitė-Bložienė už eilėraščių rinkinį „Uždraustas įeiti kambarys“

1995 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių knygą „Po laiko juokas – vėlyva metūgė“

1994 m. Jurgis Kunčinas už romaną „Tūla“

1993 m. Antanas A. Jonynas už eilėraščių rinktinę „Nakties traukinys“

1992 m. Leonardas Gutauskas už romaną „Vilko dantų karoliai“

Liudo Dovydėno literatūrinė premija

Lietuvos rašytojų sąjunga, įamžindama žymaus lietuvių prozininko, Valstybės premijos laureato (1936) Liudo Dovydėno (1906–2000) atminimą, steigia kasmetinę Liudo Dovydėno premiją už lietuvišką romaną.
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Mecenatas – L. Dovydėno sūnus Jonas Dovydėnas.

2018 m. – Markui Zingeriui už romaną „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (Vilnius : Rašytojų sąjungos leidykla, 2017)

2017 m. – Sigitui Parulskiui už romaną „Nutylėtų lelijų miestas“ (Vilnius : Alma Littera, 2016)

2016 m. – Birutei Jonuškaitei už romaną „Maranta“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015)

2015 m. – Kristinai Sabaliauskaitei už istorinių romanų trilogiją „Silva Rerum“ (Vilnius : Baltos lankos, 2008, 2011, 2014)

2014 m. – Grigorijui Kanovičiui už romaną „Miestelio romansas“ (Vilnius : Tyto alba, 2013)

2013 m. – Donaldui Kajokui už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (Vilnius : Tyto alba, 2012)

2012 m. – Vladui Kalvaičiui už romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011)

2011 m. – Valdui Papieviui už romaną „Eiti“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010)

2010 m. – Vytautui Martinkui už romaną „Žemaičio garlėkys“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009)

2009 m. – Leonardui Gutauskui už romaną „Daiktai“ (Vilnius : Lietu
vos rašytojų sąjungos leidykla, 2008)

2008 m. – Romualdui Granauskui už romaną „Rūkas virš slėnių“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007)