Virgilijus Juozas Čepaitis – vertėjas.

Gimė 1937 11 08 Šakiuose.

1961 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros instituto Vertimo fakultetą. 1955–1956 m. dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijoje. Nuo 1958 m. bendradarbiavo su įvairiomis leidyklomis. Vertė knygas iš rusų ir anglų kalbų į lietuvių, taip pat iš lenkų į rusų, tačiau pagrindinė veiklos sritis – lietuvių prozininkų propagavimas rusų kalba. Kiti literatūriniai darbai: 1977 m. kartu su G. Lukšu parašė scenarijų kino filmui „Virto ąžuolai“, 1988–1989 m. Lietuvos kino studijos susivienijimo „Ars“ vyriausiasis redaktorius, 1994–2001 m. buvo „Skomanto“ istorinių apysakų serijos redaktorius ir bendraautoris. 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1989–1992 m. Stasio Šalkauskio fondo pirmininkas, 1989–1994 m. Lietuvos–Lenkijos draugijos pirmininkas.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1968 metų.

KŪRYBA

KITA
„Su Sąjūdžiu už Lietuvą“: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. – Vilnius: Tvermė, 2007.
„Lietuva: tautos kančios ir šlovė“ (kartu su Sachiko Hatanaka; vertė A. Zykas). – Tokyo: Chuokoron-Shinsha, 2006.
„Trečdalis gyvenimo“. – Kaunas: Vitae Litera, 2024.

VERTIMAI

IŠ ANGLŲ KALBOS
Alan Alexandre Milne. „Mikė Pūkuotukas“. – Vilnius: Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1958.
William Saroyan. „60 mylių per valandą“: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
Alan Alexandre Milne. „Trobelė Pūkuotynėje“. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
James Thurber. „Baltoji stirna“. – Vilnius: Vaga, 1971.
Sigrit Lilleste, Ester Metsalu. „Skaičių sąsiuvinis“. – Vilnius: Kronta; Talinas: Avita, 1997.
Alan Alexandre Milne Milnas. „Pūkuotuko pasaulis“: apysaka-pasaka. – Vilnius: Garnelis, 1998, 2000, 2004, 2007, 2008.
„Pūkuotuko išmintis“: protingos labai mažo protelio meškiuko mintys: sudaryta iš A. A. Milne’o knygos „Pūkuotuko pasaulis“. – Vilnius: Garnelis, 2005, 2008, 2016.
Lewis Carroll. „Silvija ir Brunas:“ romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2007.

IŠ RUSŲ KALBOS
Aleksandras Chmelikas. „Drauguži mano, Kolka!“: pjesė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
Aleksandras Raskinas. „Kai tėtė buvo mažas“. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
Sofija Prokofjeva. „Berniukas be šešėlio“. – Vilnius: Vaga, 1967.

IŠ LENKŲ KALBOS
Juzefas Perkovskis. „Žemaičių liaudies meno ornamentas“: forma ir simbolika. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.

Į RUSŲ KALBĄ
Antanas Venclova. „День рождения“: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1960.
Romualdas Lankauskas. „Осенние краски земли“. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1963.
Jonas Avyžius. „Стеклянная гора“: роман. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
Ieva Simonaitytė. „Судьба Шимонисов“: роман. – Vilnius: Vaga, 1966.
Jonas Avyžius. „Деревня на перепутье“: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1966.
Vytautas Sirijos Gira. „Бабье лето“. – Maskva: Vaga, 1969.
Kazys Saja. „Гномы из контрабаса“: сказка. – Maskva: Detgiz, 1971.
Jonas Avyžius. „Потерянный кров“: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1972.
Vytautas Bubnys. „Жаждущая земля“: романы. – Maskva: Три дня в августе. Izvestija, 1976.
Juozas Baltušis.“ Пуд соли“. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1976.
Jonas Mikelinskas. „Не поле перейти…“: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1979.
Romualdas Granauskas. „Едоки хлеба“: повесть и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
Juozas Aputis. „Цветет пчелиный хлеб“: рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
Juozas Baltušis. „Сказание о Юзасе“. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1981.
Romuladas Lankauskas. „Жестокие игры“: повести и романы. – Vilnius: Vaga, 1981.
Jonas. Avyžius. „Хамелеоновы цвета“. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1982.
Dalia Urnevičiūtė. „Пьесы“. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1983.
Romuladas Lankauskas. „Темные окна забвения“: новеллы. – Vilnius: Vaga, 1986.
J. Mikelinskas. „Звездная пыль“: повести и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1988.
Romuladas Granauskas. „Жизнь под кленом“: повести и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1989.

IŠ LENKŲ Į RUSŲ KALBĄ
Tymoteusz Karpowicz. „Зеленые перчатки“. – Kn. Sovremennaja polskaja pjesa. – Maskva: Iskustvo, 1974.
Stanisław Lem. „Насморк“ (kartu su S. Larinu.). – Maskva: Molodaja gvardija, 1982.
Sławomir Mrożek. „Мониза Клавье“. – Maskva: Inostrannaja literatura, Nr. 5, 1988.

SUDARĖ IR PARENGĖ
„Birutė Nedzinskienė“ (kartu su V. Kačinsku, B. Kuzmicku, L. Milčiumi, Z. Vaišvila, B. Valionyte). ‒ Vilnius: Valstybės žinios, 2015.

APDOVANOJIMAI
2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis.
2023 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.