Renčys Sigitas
Sigitas Renčys – kritikas, literatūrologas, poetas.
Gimė 1948 11 08 Šiauliuose. Mirė 2021 07 07 Vilniuje.
1971 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką, 1980 m. – aspirantūros studijas Visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje. Humanitarinių mokslų daktaras – apgynė disertaciją „Tarybinės istorinės tragedijos žanriniai ypatumai“. 1970–1974 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūriniu konsultantu, 1974–1987 m. LKP CK Kultūros skyriaus instruktoriumi, vedėjo pavaduotoju, vedėju, 1987–1991 m. TSKP CK Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju, Menų sektoriaus vedėju, Humanitarinio skyriaus vedėjo pavaduotoju, 1991–1992 m. leidybinės įmonės „Maratonas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 1992 m. „Fodio“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1993–1997 m. MBA Verslo korpuso (JAV) programos direktoriumi Lietuvoje, 1993–2000 m. Baltijos vadybos fondo direktoriumi, 1994 m. valstybės konsultantu mokslui ir technikai LR Vyriausybėje, 1997–1999 m. Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centro programų Vilniuje vadovu, 1999–2000 m. Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (ISM) Vilniaus filialo administratoriumi, 2002–2009 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi, 2010–2014 m. Valstybinio studijų fondo direktoriumi. 2004–2010 m. buvo Europos mokslo fondo Valdančiosios tarybos narys. Lietuvos santarvės fondo valdybos pirmininkas, LSDP kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Vilniaus Rotary klubo narys, Lietuvos vadybos draugijos tarybos narys, Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos valdybos narys. Dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Paskelbė daugiau kaip 200 publikacijų apie literatūrą bei kultūrą periodikoje, publikacijų apie vadybą ir ekonominį švietimą.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1979 m.
B i b l i o g r a f i j a :
Ištikimybė žmogui: kritikos straipsnių knyga. – Vilnius: Vaga, 1979.
Tragedija: istorija ir nūdiena: monografija. – Vilnius: Vaga, 1983.
Vilties bedugnė: eilėraščiai. – Vilnius: Logos leidykla, 1998.
Berniukų eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004.
Mergaičių eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2010.
S u d a r ė :
Litva literaturnaja: almanachas. – Vilnius: Vaga, 1971–1978.
Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje. – Vilnius: Vaga, 1978.
S t r a i p s n i a i :
Lietuvių-baltarusių poezijos sankryžos. – Kn. Šiuolaikinės poezijos problemos. – Vilnius: Vaga, 1977.
Jauniausias žanras. – Kn. Šiuolaikinės vaikų literatūros problemos. – Vilnius: Vaga, 1979.
Žodis, turintis likimo prasmę. – Kn. Literatūros kritika ir dabartis. – Vilnius: Vaga, 1988.
Herojus – tai tiesa. – Kn. Amžininkas literatūroje. – Vilnius: Vaga, 1989.
Siekęs minties ir veiklos harmonijos. – Kn. Profesorius Petras Tvarijonavičius – vadybos atgimimo puoselėtojas. – Vilnius: Mokslo aidai, 1998.
Augalų simboliai nūdienėje lietuvių lyrikoje. – Kn. Augalų ir gyvūnų simboliai. Serija: Senovės baltų kultūra. – Vilnius: Kultūros ir meno institutas, leidykla Gervelė, 1999.
Archajinių tikėjimų motyvai dabartinėje lietuvių lyrikoje. – Kn. Nuo kulto iki simbolio. Serija: Senovės baltų kultūra. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002.
A p d o v a n o j i m a i :
2005 m. Tarptautinis ordinas už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai, įsteigtas Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Anglija).
2005 m. Metų žmogaus vardas už pasiekimus, suteiktas Amerikos biografijų instituto (JAV).
2013 m. Auksinis santarvės medalis „Pro augenda concordia“ už santarvės puoselėjimą, įteiktas Lietuvos santarvės fondo.