Vitalija Maksvytė  – poetė, prozininkė, literatūrologė, menų terapeutė.

Gimė 1981 07 17 Pilies I km., Skirsnemunės sen., Jurbarko rajone. 1999 m. baigusi Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnaziją, kur debiutavo kaip eilėraščių kūrėja ir tekstų autorė, studijavo lietuvių filologiją (bakalauras) ir literatūrologiją (magistras), doktorantūrą (studijos nutrauktos asmeniniu sprendimu) Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, įgijo pedagogo kvalifikaciją to paties universiteto Filosofijos fakultete, 2026 m. baigė menų terapijos magistro studijas to paties universiteto Medicinos fakultete.

Literatūrologijos magistrantūros ir doktorantūros metais tyrinėjo šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir moterų prozą, pradėjo skelbti trumpas esė kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, bendradarbiavo su mėnraščiu „Metai“, kur rengė pokalbius su kūrėjais, rašė knygų recenzijas. Kartu su Mindaugu Kvietkausku inicijavo pirmuosius išvažiuojamuosius respublikinius studentų seminarus  „Literatūros salos“. Skaitė pranešimus konferencijose, seminaruose.

Nuo 2004 m. dirbo tekstų kūrėja ir redaktore VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, vėliau įsidarbino leidyklos redaktore leidykloje „Kitos knygos“. Bendradarbiavo su VšĮ Lietuviškos knygos rengiant Vilniaus knygų mugės renginius. Dirbo laisvai samdoma žurnaliste ir tekstų kūrėja.

2008 m. tapusi mama, aktyviai pasuko tėvystės edukacijos ir moterų advokacijos keliu. Rengė paskaitas, mokymus, skelbė straipsnius, vadovavo VšĮ Tėvystės centras, yra viena iš Dulų asociacijos steigėjų ir šios asociacijos garbės narė.

2017 m. pradėjo dirbti leidykloje „Alma littera“, kur buvo atsakinga už lietuvių autorių kūrybą ir jos sklaidą. Rengė naujų knygų pristatymus LRT laidoje „Labas rytas“, tinklalaidę „Knyginėjimai“. 2020 m. tapo viena iš kūrybinės bendruomenės „Women Are Poems“ steigėjų, yra bendruomenės „Idialogue“ mentorė.

2023 m. pradėjo eiti Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotojos pareigas. 2024–2026, 2026–2028 m. Lietuvos kultūros tarybos ekspertė (meno edukacijos sritis), nuo 2025 m. – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė, nuo 2026 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tarybos narė.

Autorė taip pat rengia edukacines ir kūrybines dirbtuves, terapines grupes, konsultuoja kūrybos ir leidybos klausimais.

Autorės kūryba versta į anglų, lenkų, latvių, danų kalbas.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2023 m.

B i b l i o g r a f i j a :

Kvėpuoju: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015, 2018.
Betė ir skraidanti gimtadienio dovana: knyga vaikams (kartu su M. Marcinkevičium). – Vilnius: Alma littera, 2021.
Women are poems: moterų poezijos rinkinys. – Vilnius: Dvi tylos, 2021.
ne kraujo, ne pieno: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025.
Liutė, Mikas ir dingusi tėčio žuvis. – Vilnius: Alma littera, 2026.

S u d a r ė:

Women are poems: moterų poezijos rinkinys (kartu su I. Juodelyte). – Vilnius: Dvi tylos, 2021.

A p d o v a n o j i m a i:

1999 m. įteikta Simo Velonskio piniginė premija.
2006 m. suteiktas Vydūno fondo įsteigtas Sofijos Čiurlionienės vardo apdovanojimas.
2015 m. knyga „Kvėpuoju“ įtraukta į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamą Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
2016 m. autorei suteikta 40-oji Zigmo Gėlės vardo premija.
2026 m. įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija.

R e c e n z i j o s:

Peluritytė-Tikuišienė, Audinga, „Moterų patirtysi, patirčių paslaptys: Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės poezijos atmintis“, Metai, 2015, Nr. 12, p. 144-147.
Mikalauskienė, Neringa, „Kvėpuoti pasauliu“, Meno bangos, 2015 12 23.
Butnoriūtė, Neringa, „Etažerė“, Nemunas, Nr. 24 (960), p. 12.
Urbonas, Mindaugas Jonas, „Tarp moterų ir oro uostų“, Literatūra ir menas, 2016, Nr. 11, p. 14–15.
Raškevičiūtė, Jurgita, „Moteris, arba Apie atgautą galią kalbėti“, Literatūra ir menas, 2016, Nr. 35, p. 12–15.
Peluritytė-Tikuišienė, Audinga, „Honey and Wormwood: A New Book on Women’s Experiences“, Vilnius Review, 2016, p. 110–112.

S t r a i p s n i a i, i n t e r v i u:

Cesiulienė, Agnė, „Poezija yra gyva esybė“, 2015, Nr. 19, Nemunas, p. 26–27.
Tumasonytė, Jurga, „Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė apie gyvybės ženklus ir poeziją”, Kulturpolis.lt, 2015 11 03.
Mikalauskienė, Neringa, „Pasaulis vientisas, ir jei jam atsiveri, jis visur yra toks pat dosnus“, Meno bangos, 2015 12 23.
Štuikienė, Dovilė, „Gydantis atvirumas“, Laima, 2016, Nr. 12, p. 42-45.
Buividavičiūtė, Lina, „Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė: „Man kokti išniekintų rūtų darželio tradicija“, Literatūra ir menas, 2018, Nr. 24, p. 17–18.
Štuikienė, Dovilė, „Lapė, ištrūkusi iš narvo“, in: Kaip tu? Dešimt drąsių istorijų, Vilnius: Balto, 2022.
Galdikienė, Živilė, Turbūt kiekvienas iš prigimties turime kūrybiškumo gyslelę, Literatūra ir menas, 2023 08 25.