Kobeckaitė Halina
Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Halina Kobeckaitė – vertėja, literatūros kritikė.
Gimė 1939 12 20 Trakuose.
1962 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1962–1963 m. studijavo Taškento universitete uzbekų filologiją. 1967–1971 m. mokėsi Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakulteto aspirantūroje. 1972 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pagrindiniai meno kūrinio analizės principai lenkų estetikoje“. 1964–1989 m. dėstė estetiką ir filosofiją Kauno medicinos institute ir Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1976 m. suteiktas docentės vardas. 1989–1994 m. Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinė direktorė, 1994–1997 m. Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Estijoje, 1997–2004 m. – Turkijoje, 2001–2004 m. – Azerbaidžanui ir Uzbekistanui, 2007–2011 m. – Suomijoje. 2004–2007 m. dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja užsienio politikos klausimais. 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narė. 1988–1994 m. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1990 m.
B i b l i o g r a f i j a :
Lietuvos karaimai: totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejaus leidinys. – Vilnius: Baltos lankos, 1997.
Rozmówki polsko-karaimsko-litewskie. – Wrocłlaw: Bitik, 2011.
Lietuviški-karaimiški-rusiški pasikalbėjimai. – Vilnius, 2011.
Краткий очерк о караимах в Литве. – Vilnius, 2011.
Karaims in Lithuania / Halina Kobeckaitė ; [translated from Lithuanian by Dalia Judita Vabalienė and Monika Matulevičiūtė]. – Vilnius : [Dasas], 2020.
Karaimų istorijos pėdsakais. – Trakai: Voruta, 2022.
Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų, 1988–1994. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
S u d a r ė :
Menas ir estetinis auklėjimas. – Vilnius: Mintis, 1989.
Kipčiakų tiurkų orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva (kartu su T. Bairašauskaite). – Vilnius: Danielius, 1994.
Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (kartu su T. Bairašauskaite, G. Miškiniene). – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui (kartu su V. Poviliūnu, I. Senuliene, A. Zagreckaite). – Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2011.
S. Firkovičius. Bir kiuń ėdi… = Buvo tokia diena…: kūrybos rinktinė (kartu su K. Firkavičiūte). – Vilnius: Tautinių bendrijų namai: Lietuvos karaimų kultūros bendrija, 2015.
U z b e k ų l i t e r a t ū r o s v e r t i m a i :
Šarafas Rašidovas. Galinga banga: romanas. – Vilnius: Vaga, 1967.
Askadas Muchtaras. Laikas ir likimai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1969.
Gafuras Guliamas. Padauža: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1971.
Pirimkulas Kadyrovas. Juodos akys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1972.
Ulmasas Umarbekovas. Žalioji žvaigždė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1975.
Achmadas Saidas. Horizontas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
Timūras Pulatovas. Pašauk mane miške: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1981.
Chamidas Guliamas. Nemirtingumas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1984.
Odilas Jokubovas. Ulugbeko lobiai: istorinis romanas. – Vilnius: Mintis, 1987.
Odilas Jokubovas. Sąžinė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987.
A z e r ų l i t e r a t ū r o s v e r t i m a i :
Mehdi Huseinas. Nesantaika: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1965.
Samedas Vurgunas. Rytų vartai: lyrika, pažodiniai vertimai. – Vilnius: Vaga, 1980.
Iljasas Efendijevas. Meilė už septynių kalnų: romanas; Arykas po gluosniais: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1989.
Jusifas Samedoglu. Bausmės diena: romanas. – Vilnius: Vaga, 1990.
Anaras. Raudonas limuzinas: apsakymas. – Vilnius: Kultūros barai, 2003, nr. 7.
Stebuklingas žiedas: azerų pasaka (kartu su M. Gamzajevu). – Vilnius: Projektas „Pasakų tiltai”, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2005.
Elčinas Huseinbeilis. Mano močiutė, senelis ir komunizmas: apsakymas (kartu su M. Gamzajevu). – Vilnius: Šiaurės Atėnai, 2013, nr. 5 (1119).
Elčinas Huseinbeilis. Kai vandenys giedojo giesmę Saulei: apsakymas. – Vilnius: Literatūra ir menas, 2013, nr. 9 (3416).
Elčinas Huseinbeilis. Kapinių nuotaka: apsakymas (kartu su M. Gamzajevu). – Kaunas: Nemunas, 2013, nr.10 (859).
Elčinas Huseinbeilis. Saulė spigina į akis: apsakymas (kartu su M. Gamzajevu). – Vilnius: Metai, 2013, nr. 4 (267).
Elčinas Huseinbeilis. Pirmasis bučinys: apsakymas; Karvelis: apsakymas (kartu su M. Gamzajevu). – Vilnius: Šiaurės Atėnai, 2014, nr. 22.
Elčinas Huseinbeilis. Žaidimas: apsakymas (kartu su M. Gamzajevu). – Vilnius: Literatūra ir menas, 2014, nr. 18.
K a z a c h ų l i t e r a t ū r o s v e r t i m a i :
Anuaras Alimžanovas. Mahambeto strėlė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1974.
Abdižamilas Nurpeisovas. Sutemos: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976.
Abdižamilas Nurpeisovas. Klajonės: romanas. – Vilnius: Vaga, 1977.
Abdižamilas Nurpeisovas. Žlugimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1979.
Satimžanas Sanbajevas. Baltoji aruana: apysaka. Kaunas: Nemunas, 1982, nr. 10.
T u r k m ė n ų l i t e r a t ū r o s v e r t i m a i :
Tirkišas Džumageldijevas. Dašrabatas, mano tvirtovė: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1989.
T u r k ų l i t e r a t ū r o s v e r t i m a i :
Rešatas Giuntekinas. Čiauškutė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2008, 2016.
V e r t i m a i i š l e n k ų k a l b o s :
Marija Molicka. Terapinės pasakos. – Vilnius: Vaga, 2007.
Tomasz Orlowski. Diplomatinis protokolas. – Vilnius: Vaga, 2013.
A p d o v a n o j i m a i :
1982 m. žurnalo „Nemunas“ premija už kazachų rašytojo S. Sanbajevo apysakos vertimą ir straipsnį apie Vidurinės Azijos literatūrą.
1986 m. Uzbekijos rašytojų sąjungos Sergejaus Borodino literatūrinė premija ir medalis už uzbekų literatūros vertimus.
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.
1998 m. Estijos Marijos žemės II laipsnio ordinas.
2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis.
2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
2003 m. Sevda Cenap And fondo garbės sidabro medalis (Ankara, Turkija).
2004 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“.
2006 m. Azerbaidžano garbės ženklas „Kobustan“ (Qobustan) už tiurkų kultūros sklaidą (Baku, Azerbaidžanas).
2009 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos medalis „Tūkstantmečio žvaigždė“.
2013 m. Nacionalinis Lygybės ir įvairovės forumo ir Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos apdovanojimas „Už toleranciją, puoselėtą visą gyvenimą“.
2014 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes.
I n t e r v i u , s t r a i p s n i a i a p i e :
Halinos Kobeckaitės jubiliejui (iš prisiminimų)
Virtuali paroda „Ambasadorė Halina Kobeckaitė – aktyvios gyvenimo veiklos kelyje“
Kultūros ministerijos apdovanojimas – ambasadorei H. Kobeckaitei