Rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė ką tik grįžo iš Čepelarės miestelio Bulgarijoje, kur dalyvavo dešimt dienų trukusioje rezidencijoje „Moterys kalnuose 2026“. Dalijamės šviežiais rašytojos įspūdžiais:

Visada ieškome bent kiek panašių į save. Esame pasiilgę žodžiais nenusakomo artumo, kai nereikia aiškinti, kodėl rašai ir kas tave įkvepia. Taigi buvo be galo džiugu patekti į Bulgarijos kalnuose organizuojamą moterų rašytojų rezidenciją „Moterys kalnuose“. Vienuolika iš įvairių pasaulio vietų (Argentinos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Meksikos, Palestinos ir, žinoma, Bulgarijos) atrinktųjų susitikome Sofijoje, o kitądien, vadovaujant projekto iniciatorei Violetai Radkovai, kilome į kalnus. Apsistojome Čepelarėje, nedideliame ir jaukiame kalnų miestelyje.

Čepelarės vaizdas nuo Rodopų viršukalnių

Negalėčiau tiksliai nusakyti, kokiais kriterijais buvo atrenkamos dalyvės, bet vienas jų – autentiškumas, savo tiesos gynimas (ar bent jau paieškos), manau, buvo privalomas. Neskelbėme jokių politinių lozungų, patriotinių ištarmių ar panašių dalykų, tik kartu kopėme į kalnus, kartu ragavome bulgariškus patiekalus, dalijomės receptais, sekėme savo šalies pasakas, dainavome dainas, kartu šokome indiškus šokius, nes Anu iš Indijos – tautinių šokių žinovė ir meditacijos guru, žaidėme įvairius žaidimus, viena kitai skaitėme eilėraščius (savo ir mėgiamų poetų) – žodžiu, buvome pasaulio trupiniai ar net dulkės, keisto likimo įgeidžio atpūstos į vieną vietą, kuri visoms mums dešimčiai dienų tobulai tiko.

Skaitymai Čepelarėje

Dienomis visos nemažai rašėme, kiekviena turėjome savų projektų ir planų. Čepelarės temos į mano tekstus įkrito lyg ir netyčia, bet neatsitiktinai. Po vakarienės kalbėdavomės įvairiausiomis temomis, bet įdomiausia buvo pamatyti Anu Singh (Indija) ir Loros Dekovos (Bulgarija) kurtus filmus. Nors Loros filme pasakojama apie kūdikio laukiančią šeimą, pagrindinis vaidmuo, ko gero, tenka bulgarų pasakoms. Anu filme pasakojama apie dvi seseris, besivaržančias dėl tėvų dėmesio, bet įdomiausia tai, kad filmuojama tikra šeima, o ir istorija neišgalvota.

Su indų scenariste Muskaan Razdan

Projekto vadovė Violeta Radkova prisidėjo kuriant filmą apie nupjautą krūtį (rašė scenarijų). Spalvinga animacija su humoru pasakoja gana skaudžią istoriją. Bet jaukiausias buvo pasakų vakaras, nustebinęs temų įvairove. Aš sekiau turbūt gražiausią mūsų pasaką apie Eglę, žalčių karalienę.

Esu be galo dėkinga už suteiktą galimybę pabendrauti su kitų šalių rašytojomis.

Nijolė Kliukaitė-Kepenienė

Festivalio viešnios prieš išvyką į kalnus

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba