/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single.php on line 25
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal į sąrašą

Jubiliejinė „Kūrėjų sala“: kaip pasiekti pasaulinę šlovę?

2026 lapkričio 20 d.

Jau visai netrukus, lapkričio 25–27 dienomis, Vilniuje prasidės jubiliejinės vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“. Savo kūrybos paslaptimis ir užkulisiais dalysis net 22 svečiai iš 8 Europos šalių, o dešimtojo jubiliejaus proga visi šių metų renginiai bus nemokami! Pagrindiniu renginių epicentru taps Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tačiau įkvepiantys susitikimai vyks ir Vilniaus literatų namuose, Vilniaus dailės akademijoje bei Vilniaus universitete. 

Kokie nauji vėjai pučia šiųmetinėje programoje? Kalbiname vieną iš „Kūrėjų salos“ sumanytojų, rašytoją Kotryną Zylę. 

Universitetų diena ir suvalgytas tėtis 

Kasmet universitetų diena tampa svarbia „Kūrėjų salos“ dalimi, todėl ir šiemet trečiadienis bus skirtas susitikimams su studentais. Kodėl taip svarbu pradėti festivalį nuo apsilankymų universitetuose? Pasak K. Zylės: „Pastebėjome, kad Lietuvos kūrėjams trūksta žinių, kokią puikią pasaulinę karjerą gali pasiekti stiprus vaikų rašytojas ar iliustruotojas. Todėl norime praverti langą į šį įspūdingą pasaulį jauniems, savo kelio dar ieškantiems žmonėms ir bent užsiminti, kad rašyti ar piešti vaikų auditorijai – garbinga, perspektyvi ir nė kiek ne mažiau talento, nei kuriant suaugusiesiems, reikalaujanti profesija. Aišku, studentai galėtų ateiti į pagrindinius „Kūrėjų Salos“ renginius, bet kaipgi ateis, jei galbūt dar nėra pagalvoję, kad tai galėtų būti įdomu? Todėl mes du užsienio svečius atvedame pas studentus – į Vilniaus universitetą ir Vilniaus dailės akademiją. O tada jau tikimės, kad bent kelios jaunos galvos susidomės ir tolimesnių kelių ieškos patys.“

Šių metų festivalio programą atidarys vaikų knygų autorė iš Švedijos – Emma Karinsdotter. „Vienai jos knygų, kol galiausiai buvo išleista, prireikė net 10 metų, nes joje pasakojama apie šeimą, kuri netikėtai suvalgo tėtį. Iš pradžių Švedijos leidyklai tai pasirodė per rizikingas istorijos posūkis vaikams skirtoje knygoje. Emmai svarbu kalbėti nepatogiomis temomis – jų nesureikšminant, bet ir nešluojant po kilimu, todėl yra susidūrusi su cenzūra verčiant jos kūrinius kitose šalyse“, – pasakoja K. Zylė. Tad Vilniaus universiteto filologijos fakultete jauna, bet jau daug patyrusi autorė mielai pasidalys savo kūrybos užkulisiais su kitais kūrėjais ir skaitytojais. 

Taip pat Vilniaus dailės akademijoje lankysis svarbių apdovanojimų pelniusi, šiuo metu viena ryškiausių Latvijos kūrėjų – Rūta Briedė. Knygas iliustruojanti, rašanti ir verčianti, scenografiją kurianti bei iliustraciją dėstanti menininkė papasakos, kaip nedaug trūko, kad būtų pasirinkusi visai kitą, su iliustracija nesusijusį kelią.

Dabartinės vaikų knygų mados, komiksai ir iliustruotojų iššūkiai

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį vyks vaizdų diena: „Susitiksime su šių metų šalies garbės viešnios – Švedijos – iliustruotojomis Ulrika Kestere ir Emma Virke. Jų darbai puikiai atskleidžia, kokia yra ta šiuolaikinė vaikų knygų iliustracija ir kokios dabar tendencijos vyrauja“, – sako K. Zylė. 

Vaizdų dienoje bus kalbama ne tik apie iliustracijas, bet ir iliustruotojų įvaizdį, komiksus, animacinius filmus: „Ne mažiau ryškus vokietis komiksų kūrėjas Mawil – neseniai lietuvių kalba išleistas jo komiksas „Kinderland“ apie vaikystę rytų Vokietijoje. Komiksų formatas, pasitelkiamas kalbant apie istorinę atmintį ar net skaudžius mūsų istorijos posūkius – irgi pastarųjų poros dešimtmečių tendencija, vis labiau atrandama ir Lietuvoje. Savo kūrybą pristatys ir mūsų šalies kūrėjai – šių metų vizualo kūrėja Inga Dagilė, savo pranešimu iš dalies oponuosianti „sėkmingos, daug pasiekusios iliustruotojos“ įvaizdžiui. Taip pat animacinių filmų režisierius Ignas Meilūnas papasakos, kokios knygos turi užtaiso tapti animaciniais filmais. Be to, pristatysime nuostabias istorijas – bendros lietuvių-švedžių komandos kurtus komiksus.“

Vakare Vilniaus literatų namuose įvyks miniatiūrų parodos „POP!“ atidarymas ir diskusija su Baltijos regiono rašytojais apie populiarumą, knygas ir šiuolaikinių rašytojų iššūkius. 

Scenogeniškos istorijos, šiurpios islandiškos Kalėdos ir pasaulinė šlovė

Penktadienis prasidės nuo susitikimų su užsienio šalių leidyklų atstovais, pasak K. Zylės: „Raginame iliustruotojus registruotis ir pristatyti savo portfolio individualiuose susitikimuose. Svarbiausias tokių peržiūrų tikslas – sulaukti naudingų patarimų, kokia linkme plėtoti savo kūrybinį kelią. Sykiu tikimės sudaryti galimybes užsienio leidykloms atrasti perspektyvių mūsų šalies kūrėjų būsimiems projektams arba sudominti jas jau išleistomis lietuviškomis knygomis.“

Vėliau tekstams ir istorijoms skirtą dieną atidarys prestižinės Astridos Lindgren premijos laureatas, belgų rašytojas Bartas Moeyaertas, kuris pasakos ne tik apie savo profesinį kelią, bet ir ves trumpas kūrybines dirbtuves. Populiariausia 2025 m. dramaturge Lietuvoje paskelbta Daiva Čepauskaitė pasakos apie „scenogeniškus“, tinkamus tapti teatro pjesėmis, kūrinius ir atskleis, kaip atrodo jų virsmas. 

Susitikimuose netrūks ir pagaugus keliančių istorijų: „Islandė Dagrún šiurpins savo perpasakojamomis tamsių Islandiškų Kalėdų istorijomis, net nekvepiančiomis „gražiausiomis metų šventėmis“. Taip pat atvyksta itin populiari švediškai rašanti Suomijos autorė – Eva Frantz, kuri ne tik kuria siaubo istorijų bestselerius, bet ir yra ilgametė Eurovizijos komentatorė. Ji dalysis smagiomis patirtimis, ištinkančiomis balansuojant tarp populiarios rašytojos ir „tiesiog vyresnio amžiaus moters, bandančios įkalbėti paauglius skaityti“ amplua“,  –  sako K. Zylė. 

Taip pat vyks diskusija su pamėgtų ir skaitomų knygų vertėjais – svarbiais užsienio šalių literatūros ambasadoriais, o žinomiausias lietuvių literatūros agentas Benas Bėrantas papasakos, kuo matuojamas jo atstovaujamų ir paties rašomų knygų populiarumas. 

Į renginius kviečiami visi, kuriems smalsu, kaip gimsta šiuolaikinės knygos vaikams!

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, remia Švedijos kultūros taryba, „Flanders Literature“.