Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos sunkios ligos š. m. vasario 17 dieną, baigdamas aštuoniasdešimtuosius metus, mirė žinomas Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas Algimantas Kaminskas.

Algimantas Kaminskas gimė 1944 04 28 Kybartuose, Vilkaviškio rajone. 1973 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1973–1975 metais buvo Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ korektorius, korespondentas, o 1975–1977 m. – Kėdainių biochemijos gamyklos direktoriaus padėjėjas. 1977–1978 m. ėjo Jurbarko tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininko pavaduotojo, 1978–1980 m. – LKP Kėdainių rajono komiteto instruktoriaus pareigas. Į žurnalistiką Algimantas Kaminskas grįžo 1980 m., tapęs „Tarybinio kelio“ redaktoriaus pavaduotoju. Nuo 1984 m. persikėlė į Panevėžį ir buvo rajono laikraščio „Tėvynė“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1990 m. įsteigė to paties pavadinimo leidyklą. Čia dirbo iki 2008 m., iki pat savo žurnalistinės karjeros pabaigos. Vėliau visą savo laiką skyrė rašymui. 1982 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Pirmoji Algimanto Kaminsko eilėraščių knyga „Laiko atodangos“ pasirodė 1975 metais. Didelio populiarumo sulaukė 1981 m. pasirodžiusi knyga „Kėdainių kronikos“. Tai – istorinė publicistinė poema, skirta šešių šimtų metų jubiliejų švenčiančiam miestui. Knygą sudaro 600 eilučių, o kiekviena iš jų aprašo vienus miesto gyvenimo metus. Ši knyga susilaukė papildomų redakcijų ir leidimų 1992 ir 2015 metais.

Vėliau rašytojas išleido „Memuarus apie šiandieną“ (1989), romaną „Atsigręžusios atogrąžos; Diplomas“ (1990), kūrė eilėraščius, apysakas („Nebylios spalvos“, 2007), humoristinius aforizmus („Kiaulystė“, 2008) ir romanus. Parašė istorinę publicistinę kronikų poemą „Panevėžio metas“ (2003), eilėraščių rinkinius: „Anapus niekumos“ (2004, antra knyga 2010, trečia – 2013), „Meilės tas žodis“ (2008), „Eina likimas žemas“ (2009), „Užneški man žodžius į dangų: meilės eilėraščiai“ (2014), „Skaudėjimas“ ( 2021), „Per lygumą didžiai važiuoju“ (2022). Ilgas ir rašytojo sukurtų romanų sąrašas: „Sopulio akivare“ (2009), „Ūkanos atnašavimas: dviejų dalių romanas (I dalis „Įskilę naščiai“, II dalis „Pamesti klauptai“ (2012), „Džiokeriai“ (2013), „Kančia“ (2014), „Ėjimas šviesos“ (2017), „Martynas“ (2017), „Gruodas“ (2017). Jo romanas „Durys virš magistralės“ (2018) – tai makabriškų nutikimų pilna istorija apie žmones, visais būdais siekiančius materialinės gerovės ir dėl jos prarandančius viską – nuoširdžius jausmus, draugus, garbę ir net gyvybę. Įsimintinos romanų „Dienojimas“ (2018) bei „Būgnas“ (2020) istorijos, pastaroji pasakoja apie jaunuolio brandą pokario provincijos miestelyje, apie jo susidūrimą su neteisybe, skurdu ir pastangas išsiveržti iš slegiančios aplinkos.  „Vilties valdos“ (2020) – romanas apie besibaigiant karui ir pirmaisiais pokario metais Rytprūsiuose buvusio teroro pasekmes – į neviltį nublokštų žmonių likimus, apie fatališką jų demoralizaciją, pastangas išgyventi ir viltį atsitiesti.

Pasitikdamas savo aštuoniasdešimtmetį, poetas išleido du eilėraščių rinkinius: „Raudančios rasos“ (2023) ir „Šulinių tyloje“ (2023).

Už kūrybą Algimantas Kaminskas 1986 m. buvo apdovanotas Nikolajaus Ostrovskio literatūrine premija, 1990 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos premija, o 2017 m. už viso gyvenimo kūrybą – G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija.

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio žmoną, dukrą ir kitus artimuosius bei bičiulius.

Atsisveikinti su Velionio palaikais bus galima vasario 20 d., antradienį, nuo 10 iki 13 val. Panevėžio laidotuvių rūmuose „Grauduva“, J. Basanavičiaus g. 75. Urna išnešama 13 val. ir bus palaidota Panevėžio Šilaičių kapinėse.