Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos sunkios ligos, eidamas aštuoniasdešimt šeštus metus, mirė poetas, vertėjas Alfonsas Bukontas. 

Alfonsas Bukontas gimė 1941 m. rugsėjo 11 d. Dapšiuose, Židikų valsčiuje, Mažeikių rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Mokytojavo Trakų rajone Rūdiškėse, dirbo įvairiose redakcijose („Literatūros ir meno“, „Jaunimo gretų“ ir kitose), redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“.

Pirmasis Alfonso Bukonto poezijos rinkinys „Slenkančios kopos“ išėjo 1967 metais. Jame vyrauja asmeninės patirties motyvai (Holokaustas, vaikystė kaime). Vėliau pasirodė eilėraščių knygos „Piešiniai ant vandens“ (1972), „Mėnulio takas“ (1977), „Penktas metų laikas“ (1997), „Pirštų atspaudai“ (2011), „Dapšių kelio žaltvykslės“ (2014), „Nežinoma žemė=Terra incognita“ (2022). Anot profesorės Viktorijos Daujotytės, poetas buvo giliai įsigyvenęs, įsišaknijęs savastimi į gimtąją žemę. Ši žemė padėjo jam atkurti pasitikėjimą būtimi, o jos žmonės ir buitis užpildė atsivėrusią prarają. Alfonso Bukonto eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, ukrainų, moldavų, latvių, gruzinų, azerbaidžaniečių, rusų ir kitas kalbas. Profesionalūs lietuvių kompozitoriai pagal juos sukūrė daugiau nei 100 dainų. 

Alfonsas Bukontas žinomas ir kaip puikus vertėjas. Jis išvertė ir paskelbė Johanno Wolfgango Goethe’s, Rainerio Marijos Rilke’s, Konstanto Idelfonso Gałczyńskio, Tadeuszo Rózewicziaus, Moišės Kulbako, Avromo Suckeverio, Levo Karsavino ir kitų autorių poezijos bei senovės indų poemą „Bhagavadgyta“. Alfonsas Bukontas taip pat sudarė ar parengė kitų autorių knygas: 1992 m. pasirodė Antano Jasmanto eilėraščių knyga „Poezija“ , 1995 m. – Fausto Kiršos poema „Pelenai“, 1997 m. – Moišės Kulbako poema „Vilnius“ (jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų k., pakartota 2008 m.), 2000 m. – Levo Karsavino rinktinė „Toje akimirkoje – amžinybė“.  

Į Lietuvos rašytojų sąjungos narius Alfonsas Bukontas buvo priimtas 1972 metais.

Alfonsas Bukontas už savo darbus pelnė daugybę apdovanojimų: 1979 m. jam buvo įteikta Stasio Šimkaus I-ojo laipsnio premija už tekstą Algirdo Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater“, 1993 m. – Povilo Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą, 2000 m. jis gavo Jotvingių premiją už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, „Bhagavadgytos“, Levo Karsavino ir Moišės Kulbako poezijos vertimus. 2001 m. pelnė „Poezijos pavasario“ prizą už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, 2018 m. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“  medaliu. 

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio artimuosius ir bičiulius.

Atsisveikinti su a. a. Alfonsu Bukontu kviečiame pirmadienį, rugsėjo 28 d., nuo 12 iki 20 val., ir antradienį, rugsėjo 29 d., nuo 9 iki 13 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų ) bažnyčios  Šv. Mykolo (Valavičių) koplyčioje. Rugsėjo 28 d. 18 val. Bernardinų bažnyčioje vyks poezijos valanda Alfonsui Bukontui atminti.

Rugsėjo 29 d. 11 val. Bernardinų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Urna su palaikais išnešama 13 valandą. Laidojama Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.