Juozas Aputis – prozininkas, vertėjas.

Gimė 1936 06 08 Balčiuose, Raseinių rajone. Mirė 2010 02 28 Vilniuje.

1960 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1959–1969 m. dirbo „Literatūros ir meno“, 1969–1977 m. „Girių“, 1980–1990 m. „Pergalės“, 1991–2001 m. „Metų“ redakcijose. 1990–1991 m. „Pergalės“, 1991–1994 m. „Metų“ vyriausiasis redaktorius, 1995–2001 m. „Metų“ prozos skyriaus vedėjas. LRS mėnraščio „Pergalė“ (1980–1990), „Metai“ (nuo 1991) redakcinės kolegijos narys, LRS valdybos (nuo 1990) narys, LR nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto (nuo 1998) narys.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1967 metų.

Su J. Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas tarybiniais metais (7–8 deš.). Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J. Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis. Anot literatūrologės J. Sprindytės: „Gyvai užgaunantis mintį ir širdį Aputis yra vienas savičiausių ir giliausių kaimiškosios gyvenimo sanklodos vaizduotojų.“ Jau ankstyvojoje J. Apučio kūryboje jaučiamas stiprus autobiografiškumo podirvis, gimtinės ir artimų žmonių pasaulėvaizdis. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsniai, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, nepaisant jų amžiaus, kilmės, profesijos. Novelistikoje atsiradę kūrybos principai vėliau buvo išplėtoti stambesniuose prozos žanruose – apysakose ir romane „Smėlynuose negalima sustoti“. Išskirtinę vietą Apučio kūryboje užima apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje“ (parašyta 1971, išspausdinta 1989). Šioje apysakoje autorius pasitelkia sąlyginę (alegorinę, simbolinę, metaforinę) formą, itin sustiprina racianalumo ir iracionalumo sandūroje atsirandančius istorijos, individo laisvės, pasipriešinimo smurtui klausimus.
J. Aputis išvertė V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, D. Grigorovičiaus, J. Trifonovo ir kt. prozos.
Vytautas Martinkus

KŪRYBA
PROZA

„Žydi bičių duona“: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
„Rugsėjo paukščiai“: novelės. – Vilnius: Vaga, 1967.
„Horizonte bėga šernai“: novelės. – Vilnius: Vaga, 1970.
„Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“: novelės. – Vilnius: Vaga, 1977.
„Tiltas per Žalpę“: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1980.
„Keleivio novelės“: novelės. – Vilnius: Vaga, 1985.
„Gegužė ant nulūžusio beržo“: novelių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1986.
„Skruzdėlynas Prūsijoje“: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1989.
„Vargonų balsas skalbykloje“: apysaka. – Vilnius: Versmė, 1991.
„Smėlynuose negalima sustoti“: romanas. – Vilnius: Vaga, 1996.
„Dvi apysakos“. – Vilnius: Baltos lankos, 1996.
„Novelės“. – Vilnius: Žaltvykslė, 2004.
„Vieškelyje džipai“: novelių knyga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
„Maži atsakymai į didelius klausimus“: pokalbiai, esė. – Vilnius: Alma littera, 2006.

SUDARĖ IR PARENGĖ

Broniaus Radzevičius. „Link Debesijos“: apsakymų rinktinė, 1984.
Broniaus Radzevičius. „Priešaušrio vieškeliai“. [Nebaigta 2-oji dalis]: romanas, 1985.

VERTIMAIertimai iš rusų kalbos:

V. Totovencas. „Prie senojo Romos vieškelio“; „Ovnatanas“; „Jeremijos sūnūs“: apysaka (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1972.
J. Korinecas. „Labų dienų nuo Vernerio“: romanas (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1975.
D. Grigorovičius. „Kaimas“: apysakų rinkinys (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1977.
C. Kosmačas. „Pavasario diena“; „Baladė apie trimitą ir debesį“: romanai (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1980.
J. Trifonovas. „Senis“: romanas (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1984.
V. Šukšinas. „Atėjau jums duoti laisvę“: istorinis romanas (iš rusų k.). – Vilnius: Mintis, 1985.

KNYGOS UŽSIENIO KALBOMIS

„Pamalē skrien meža cūkas“ („Horizonte bėga šernai“): novelių rinkinys. – Ryga, 1974.
„Cvetet pčelinyj chleb“ („Žydi bičių duona“): novelių rinkinys. – Maskva, 1980.
„Most čerež Žaľpe“ („Tiltas per Žalpę“): novelių bei apysakų rinkinys, 1989.

APDOVANOJIMAI

1971 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“.
1996 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Smėlynuose negalima sustoti“.
1997 m. A. Vaičiulaičio literatūrinė premija.
1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
2004 m. „Imbiero vakarų“ J. Kunčino vardo premija.
2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
2005 m. P. Cvirkos literatūrinė premija už novelių knygą „Vieškelyje džipai“.