2024 m. lapkričio 19 d. 18.30 val. Rašytojų klube / K. Sirvydo g. 6, Vilniuje, įvyko šeštosios
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos su partneriais Latvijoje
ir Estijoje įkurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knygos
Vahur Afanasjev romano „Serafima ir Bogdanas“ pristatymas.

Renginyje dalyvavo: knygos vertėja Danutė Sirijos Giraitė, Vilniaus universiteto istorijos mokslų daktaras, sentikių kultūros tyrėjas Grigorijus Potašenko, rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė.
Knygos ištraukas skaitė aktorius Vladas Bagdonas.
Renginį moderavo Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių projektų koordinatorė Indrė
Valantinaitė.

Vahuras Afanasjev (tikr. Vahur Laanoja 1979–2021) estų rašytojas, žurnalistas, muzikos ir
filmų kūrėjas. Kelių poezijos ir apsakymų rinkinių autorius. V. Afanasjevas mirė 2021 metų gegužę, tų
pačių metų spalį jam po mirties suteikta Baltijos Asamblėjos Literatūros premija už
romaną „Serafima ir Bogdanas“ (2017). Kūrinys 2017 metais taip pat laimėjo pirmąją vietą Estijos
rašytojų sąjungos romanų konkurse, pelnė Virumos literatūros premiją ir Estijos Kultūros
kapitalo fondo metinę premiją.

Šeimos saga „Serafima ir Bogdanas“ vaizduoja kaimo gyvenimą Peipaus ežero pakrantėje
palei rytinę Estijos sieną. Kūrinio centre – stačiatikių sentikių bendruomenė, kuri XVII amžiuje
nuo žiaurių bažnyčios reformų bėgo į buvusios Rusijos imperijos pakraščius. Peipaus sentikių
rusakalbė bendruomenė, šimtmečius gyvenusi nusistovėjusiu ritmu, atėjus sovietų valdžiai
neteko dvasinio pagrindo. Daugeliui jos narių tat buvo pasaulio pabaiga. Romano siužetas apima laikotarpį nuo 1944 m. rudens ligi dešimtojo dešimtmečio pradžios,
Estijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo.

Knygai pavadinimą davė dvyniai Serafima ir Bogdanas, jauniausi bendruomenės seniūno
Archipo vaikai. Jie vieninteliai išlieka iš sovietinių kareivių pasaloje nužudytos gausios Archipo
šeimos. Patyrusi, kad tėvo ir brolių žūties kaltininkas yra jos vyras, estas milicininkas, įtikėjusi pasaulio
pabaiga, Serafima ima puoselėti mintį apie kerštą. Besislapstantis pelkių glūdumoje,
praktikuojantis budizmą ir rašantis eiles Bogdanas nedvejodamas palaiko beprotišką sesers
sumanymą.

Tiksliai perteiktoje etnografinėje aplinkoje veriasi tragiška ir kartu komiška istorija apie giminės
kerštą, perduodamą iš kartos į kartą. Spalvingai piešiama kaimo žmonių gyvenimo filosofija
persipina su įtraukiančiu kriminaliniu siužetu, Senojo Testamento dvelksmas – su liaudišku
humoru, dokumentalizmas – su magiškuoju realizmu.

Romanas išleistas vertimų serijoje „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų
kūryba“. Knygos leidybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, išleido Lietuvos
rašytojų sąjunga. Iš estų kalbos romaną išvertė Danutė Sirijos Giraitė, redagavo Mimoza
Kligienė, korektorė – Asta Žūkaitė, dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Užsisakyti knygą galite LRS leidyklos knygynėlyje.