KATINŲ MALŪNAS

 

Guru Guru sapno metu buvo kito žmogaus sapne. Jame jis regėjo Katinų malūną. Pilkas, nelabai išsiskiriantis iš aplinkos pastatas, kuriame neabejotinai slypėjo daug paslapčių ir atsakymų į greičiausiai dar nė nepateiktus klausimus.

Katinų malūne buvo daug katinų (žinoma, ko gi daugiau). Gyvų, nors ir nelabai įprastų. Vienas katinas priminė žaisliuką, kurio galva buvo pritaisyta ant spyruoklės. Kad galėtų kvėpuoti ir išgyventi, paslaptingasis katinas turėjo nuolat atlenkti galvą-spyruoklę. Net pasidarė gaila katino, kaip gi jis gali taip kvėpuoti. Vėliau Guru Guru prisiminė, kad žmonės kvėpuoja labai dažnai, ir nieko baisaus nenutinka. Tada jis kiek aprimo.

Tarp katinų buvo ir paprastų murkių, drąsių ir baugščių, ir tokių, kokių net savo didžiulėje vaizduotėje Guru Guru nebuvo regėjęs.

Guru Guru suvokė, kad tai yra ženklas. Tačiau ką jis reiškė, nė nenutuokė. Galvoje jam sukosi Nicko Cave‘o dainos „The Curse of Millhaven“ žodžiai: „My killer is Loretta and she lives across the street!“

Nejaugi žudikė – kaip banalu – yra moteris, ir dar gyvenanti „kitoje gatvės pusėje“, t. y. laiškanešys iš tikro yra laiškanešė? Kuo ji susijusi su katinu?

Dravenio minčių labirintai Guru Guru buvo sunkiai suvokiami, jie mąstė tarsi paraleliai, ir nors kai kurios mąstymo sruogos atrodė lyg augančios nuo tos pačios galvos, kitos labai skyrėsi savo struktūra ir spalva.

Miestelis, kuriame sapnuose gyvendavo Guru Guru ir žmogus, patikėjęs jam savo sapnus, kažkuo priminė N. Cave‘o Milheiveną arba Davido Lyncho Tvin Pyksą. Nors tikriausiai tokių miestelių yra visur.

Guru Guru prisiminė savo sapną, kurį regėdavo vaikystėje, kai sirgdavo gripu. Jam visuomet tekdavo bėgti M. C. Escherio kūrybą primenančiais laiptais.

Tačiau svarbiausias Guru Guru sapnas, lydėjęs jį visą gyvenimą – tiksliau, egzistavimą, kol jis sutiko Ją – buvo Kelionė. Sapnas atsikartojo begalę kartų. Apie jį žino tik Guru Guru ir Ji.

Guru Guru nuleido kojas nuo stalo, budo iš miego. Kaitėsi kavą. Galvojo, gal net mąstė. Suprato, kad sapnas – galingiausia jėga, priverčianti tarsi lėlininkas judėti mus, marionetes. Kitaip kam kuriami sapnininkai?