Vytautas Sirijos Gira – poetas, prozininkas, vertėjas.
Gimė 1911.04.12 Vilniuje. Mirė 1997.02.14 Vilniuje
Pirmasis mieste užaugęs lietuvių literatas. Ne tik savo kilme, bet ir kūryba (temomis, motyvais, problematika) jis yra pirmasis „miestietis“. Sirijos Giros vaikystė ir jaunystė prabėgo
tarpukario Kaune, Vytauto Didžiojo universitete studijuota medicina. „Aš augau kartu su
šiuo miestu, o miestas įaugo į mane,“ – yra sakęs Sirijos Gira. Tarpukariu Sirijos Giros
kurtai art deco stilistikos dainingos ritmikos poezijai būdingas ironiškas kalbėjimo būdas,
elegantiškas gestas. Sovietmečiu, kai visais būdais bandyta nutylėti Nepriklausomos Lietuvos
dvidešimtmečio egzistavimą lietuvių kultūroje, Sirijos Gira atrado tarpukario Kauno temą
kaip turtingą šaltinį savo meninei kūrybai. Šiuo laikotarpiu pasirodė visas ciklas jo prozos
kūrinių šia tema: apsakymas „Aleksoto tiltas“ (1969), romanai Buenos Aires (1956),
Raudonmedžio rojus, Nakties muzika (1986), Paskutinis sekmadienis (1990). Šiandien
galėtume teigti, kad Sirijos Giros reikšmė lietuvių kultūrai pirmiausia sietina su
laikinosios sostinės tematikos grąžinimu į literatūros svarstymų lauką.
Tačiau tarpukario Kaunas neišsemia kūrėjo problematikos: sovietmečio miesto
inteligentijos kasdienis gyvenimas skleidžiasi romanuose Voratinkliai draikės be vėjo
(1960), Štai ir viskas (1963), Bėgimas nuo šešėlio (1975), Kanarėlės (1983). Sirijos Giros
prozai būdinga asociatyvus bei ironiškas pasakojimo būdas, gyvi, šmaikštūs dialogai,
daugiaplanis ir dinamiškas veiksmas, intriga, sąmonės srauto technika. Sirijos Gira buvo
vienas labiausiai skaitytojų pamėgtų autorių, jo Kanarėlės 1983 m. išrinktos metų
romanu, dvi knygos susilaukė ekranizacijos (pagal romaną Buenos Aires 1959 m.
sukurtas nespalvotas kino filmas Adomas nori būti žmogumi (rež. Vytautas Žalakevičius),
pagal romaną Raudonmedžio rojus – to paties pavadinimo pirmasis lietuvių televizijos
serialas (1981, rež. Bronius Talačka)), romanai versti į vokiečių, lenkų, rusų, estų, čekų,
latvių kalbas.

Viktorija Šeina (trumpinta)

B i b l i o g r a f i j a :

P o e z i j o s   k n y g o s :
Golas į ateitį, Klaipėda, 1931
Širdys formaline, 1934
Mergaitės ir asonansai, 1935
Šešėliai nuo ekrano, 1937
Pro amžių bėgį, 1947

A p s a k y m ų   r i n k i n i a i :

Žmonės iš didžiojo laivo, 1951
Susitikimas su Brunhilda, 1974
Aleksoto tiltas, 1979

R o m a n a i :
Buenos Airės, Vilnius, 1956
Štai ir viskas, 1963
Voratinkliai draikės be vėjo, 1968
Afrika be liūtų: laivo gydytojo užrašai, 1970
Raudonmedžio rojus, 1972
Bėgimas nuo šešėlio, 1975
Kai neliepsnojo tik vanduo, 1980
Kanarėlės, 1983
Nakties muzika, 1986 m.
Paskutinis sekmadienis, 1989

A p d o v a n o j i m a i :
1986 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
1996 m. LDK Gedimino ordinas, Karininko kryžius