Nijolė Marytė Šerniūtė (Nijolė Marytė Vitrin) – poetė, prozininkė.
Gimė 1948 m. kovo 13 d. Tauragės rajone, Meldikviršių apyl., Šaltaičių kaime.
Rašytojos tėvai šioje vietovėje gyveno nuo 1935 metų. Pradžioje mokėsi Rusnės vidurinėje mokykloje, o IX-XI klasėje perėjo į Saugų vidurinę. Vėliau neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, augino du vaikus.
Yra dirbusi lietuvių, rusų ir anglų kalbų mokytoja Stemplių aštuonmetėje mokykloje, Kvėdarnos, Pajūrio (Šilalės raj.) vidurinėse mokyklose, Ismonių aštuonmetėje (Trakų raj.), Sangrūdos vidurinėje (tuometinis Kapsuko raj.), Šilutės žemės ūkio technikume, tuometinėje Šilutės Vydūno vidurinėje mokykloje.
1993 m. išvažiavo į JAV, kur iš pradžių dėstė lietuvių kalbą Upper Merion (Pennsylvnija) vakarinėje mokykloje, vėliau iki pensijos dirbo Norristown‘o vakarinėje vidurinėje mokykloje.
Tik atsitraukusi nuo darbų rašytoja galėjo atsiduoti kūrybai.

B i b l i o g r a f i j a:
Tada ir paskui: eilėraščiai. – JAV: DiggyPod, 2015.
Nebaigta saga. Motinos linija: autobiografinė knyga-albumas. – JAV: My Canvas, 2017.
Nebaigta saga. Gyvenimas kaip ašutas: autobiografinė knyga-albumas – JAV: My Canvas, 2019.
Lange dar švies…: eilėraščiai. – Vilnius: Žuvėdra, 2020.
Raišas paukštis: eilėraščiai, atsidusimai, pagalvojimai, trumpos istorijos, paveikslai. – Vilnius: Žuvėdra, 2021.
Kraujo žolė: poezijos rinktinė. – Kaunas: Ridsales, 2023.
Nesugalvojau saulės: eilėraščiai. – Vilnius: Slinktys, 2023.
Vilkų Kampo Eliza: romanas. –Vilnius: Slinktys, 2023.

A p d o v a n o j i m a i:
2024 m. literatūrinė Ievos Simonaitytės premija už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.