Mečkauskas-Meškela Juozas
Juozas Mečkauskas-Meškela – poetas, prozininkas.
Gimė 1954 12 20 Kęstučiuose, Trakų raj. Mirė 2007 05 13.
1977 VU baigė prancūzų kalbą ir literatūrą. Dėstė VU, Mokytojų tobulinimosi institute, dirbo ugniagesiu, sargu.
Nuo 2004 m. – LRS narys.
Autobiografija:
Gimiau Trakų rajone, Kęstučių kaime 1954 metais. Mokiausi Jučionių padinėje mokykloje, po to Pasamovio aštuonmetėje.
1968 metais su šeima atvykome gyventi į Vilnių, mokslus tęsiau Vilniaus VII-oje vidurinėje mokykloje. 1972 metais įstojau į Vilniaus universitetą, Filologjos fakultetą, prancūzų kalbos ir literatūros specialybę. Bestudijuodamas pradėjau dirbti laborantu Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institure. 1977 metais, baigus studijas universitete, buvau paskirtas dirbti šiame institute prancūzų kalbos metodistu. 1979 metais perėjau perėjau dirbti į Universitetą prancūzų kalbos dėstytoju. 1981 metais apsivedžiau, 1987 metais gimė dukra Milda. 1983 metais, norėdamas turėti daugiau laiko kūrybiniam darbui, vertimui, pradėjau dirbti ugniagesiu. 1985 metais atėjau dirbti į „Vyturio” leidyklą redaktoriumi, kur dirbau iki 1992 metų, kai išėjęs iš leidyklos pradėjau dirbti savarankišką kūrybinį darbą kaip vertėjas.
2003.09.22
Bibliografija:
Vertimai iš prancūzų kalbos:
M. Pajnol. Mano tėčio šlovė: vaikystės prisiminimai. – Vilnius: Vyturys, 1988.
Ch. Bandelaire. Intymūs dienoraščiai: eilėraštis. – Vilnius: Andrena Dictum, 1996.
A. de Saint – Exupery. Citadelė: romanas. – Vilnius: Tyto Alba, 2001, 2005, 2007.
Prancūzų meilės lyrika: eilėraščiai. – Marijampolė: Ramona, 2002.
A. Rimband. Sezonas pragare. Nušvitimai: eilėraščiai, proza. – Vilnius: Andrena, 2003.
Iš ispanų kalbos:
F. G. Lorea. Liūdniausias džiaugsmas: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1998.