Kantautas Jonas
Mariaus Kantauto nuotrauka
Gimė 1940 10 16 Gulbiniškiuose, Vilkaviškio rajone. Mirė 2024 05 24.
1959 m. baigė Pilviškių vidurinę mokyklą. Mokydamasis ir baigęs vidurinę dalyvavo Vilkaviškio rajono literatų veikloje ir savo eilėraščius bei žurnalistikos tekstus spausdino rajoninio laikraščio „Pergalė“ puslapiuose (dar 1958 m. XI klasės mokiniui buvo įteiktas „Korespondento pažymėjimas“). 1964 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), įgydamas techniko-laivavedžio kvalifikaciją, 1967 m. suteikta kapitono kvalifikacija, įteiktas diplomas; 1971 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto kvalifikaciją. Labai gerai įvertintas diplominis darbas – „Probleminės korespondencijos iš žvejybos laivyno“ (sukūrė teoriją ir savo rašiniais spaudoje įrodė tokių korespondencijų egzistavimo galimybes). 1964–1967 m. įvairiuose laivuose dirbo tolimojo plaukiojimo šturmanu, vėliau – „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentu (8-ajame dešimtmetyje įkūrė ir redagavo laikraščio priedą „Vėjų rožė“, skirtą marinistinei kūrybai, laivynų ir jūrų istorijai). Nuo 1969 m. vidurio su bendraminčiais organizuoja pamaryje Poezijos savaites, literatūrinius trečiadienius, kurių metu aptariami ir laikraščio literatūriniam priedui „Gintaro lašai“ skirti kūriniai. Vėliau dirbo „Lietuvos žvejo“ korespondentu, Visasąjunginės autorių teisių gynimo agentūros įgaliotiniu Klaipėdos zonai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Tarybos laikraščio „Klaipėdos keleivis“ redaktoriaus pavaduotoju, ŽŪM Žuvų pramonės departamento vadovaujančiuoju specialistu, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto metodininku, Klaipėdos miesto vyriausiuoju valstybinės kalbos tvarkytoju.
1972 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 1972–1977 m. buvo Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1991–2006 m. Klaipėdos miesto lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Nuo 1991 m. – Lietuvos jūrininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys. Gyvena Klaipėdoje. Eilėraščių publikuota įvairiuose rinkiniuose, o išverstų į rusų kalbą – almanachuose „Baltika“, „Paralelės“, „Litva literaturnaja“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1975 m.
Baltoji banga: poezija. – Vilnius: Vaga, 1974.
Jūros pilnatis: dokumentinė proza. – Vilnius: Mintis, 1977.
Kranto randai: poezija. – Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1994.
Vandenyno žemė: dokumentinė proza. – Klaipėda: Klaipėdos Rytas, 1997.
Praradus atrasti: 100 eilėraščių. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2000.
Sprogstanti tyla: penkmečio posmų parinktinė. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006.
Reisų ratai raibuliuos: eilėraščiai. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2010.
Vingių grublais: žurnalisto prisiminimų parinktinė. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2011.
Še tai tau: (su šypsena ir grauduliu): poezija. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2012.
Jūrą ir dangų: rimuotos mintys. – Klaipėda: Leidykla-spaustuvė „Žemaitijos spauda“, 2015.
V e r t i m a i :
V. Orlovas. Kelias už horizonto: eilėraščiai (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1990.
E. Veckus. Eilėraščiai (iš rusų k.). – periodikoje.
Pasaulio jūreivių daina (iš vokiečių k.). – Kn. Atgimusi Lietuvos jūrininkų sąjunga. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009.
R e d a g u o t o s k n y g o s :
Standartinis jūrinis navigacinis žodynas (anglų-lietuvių-rusų kalbomis). – Klaipėda: Rytas, 1994.
A. Jasnauskas. Stalinizmo pragare: atsiminimai. – Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2001.
A. Valiukėnas. Laivo valdymas ir eksploatacija: vadovėlis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.
I n t e r v i u , s t r a i p s n i a i a p i e :
Laivai – tarsi laimingi piligrimai… Keli potėpiai poeto ir išeivio Jono Kantauto kūrybiniam portretui
Gediminas Griškevičius. „… į kūrybą brenda chuliganas – visos jūros jam lig pažastų“