Dirgėla Povilas
Povilas Dirgėla – prozininkas.
Gimė 1941 12 23 Žvaginiuose (Klaipėdos r.). Mirė 2004 10 16 Klaipėdoje.
Studijavo Kauno medicinos institute (1959-1965), dirbo gydytoju Plungėje, vėliau Klaipėdoje.
Rašė kartu su broliu Petru Dirgėla iki 1981.
Debiutavo novelių ir apysakų knyga „Žaibai gęsta rudenį” (1971). Iš tuometinių jaunųjų rašytojų prozos konteksto rinkinys išsiskyrė dėmesiu istorinei ir kultūrinei praeičiai (apysaka „Šventosios uostas”) ir didesne formos laisve. Šios perspektyvios tendencijos buvo išplėtotos kituose apysakų ir novelių rinkiniuose („Pasimatymai”, 1973, „Aistrų atlaidai”, 1977) ir ypač romanuose. Juose individo likimas itin stipriai susiejamas su glaudžiai jį supančios bendruomenės (šeimos, giminės, tautos) konsolidacijos ir/ar dezintegracijos procesais. Romanai „Linkime, keliauk sau” (1976), „Šalavijų kalnas” (1977), „Pogodalis” (1978), „Šermenų vynas” (1980) savo laisva struktūra, metaforiniu stiliumi, dvasiškai aktyvaus ir etninėms vertybėmis angažuoto herojaus sukūrimu buvo opoziciški dominavusiai sovietinės stambiosios prozos linkmei.
Bibliografija:
Žaibai gęsta rudenį: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1971.
Pasimatymai: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1973.
Likime, keliauk sau: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976.
Šalavijų kalnas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1977.
Pogodalis: romanas. – Vilnius: Vaga, 1978.
Aistrų atlaidai: novelės. – Vilnius: Vaga, 1979.
Šermenų vynas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
Apdovanojimai:
Kartu su broliu Petru – Žemaitės literatūrinės premijos laureatai.
tekstai:
http://www.tekstai.lt/tekstai/dirgelpp/index.htm