/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single-rasytojas.php on line 11
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal

Bučys Algimantas

Algimantas Bučys – literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, prozininkas, vertėjas.
Gimė 1939 10 19 Kaune.

Motina – Sofija Serbentaitė Bučienė ( 1900–1964), kilusi pagal motinos liniją iš senos Upytės dvarininkų Rajunecų šeimos. Tėvas Anicetas Bučys ( 1904–1998), kilęs iš Žemaitijos senbuvio vėjo ir vandens malūnų statytojo Petro Bučio daugiavaikės šeimos, prieškario periodikoje spausdino poezijos kūrinius , besibaigiant karui pasitraukęs iš Lietuvos, gyveno Didžiojoje Britanjoje, Londono lietuviškoje leidykloje „Nida“ išleido dvi knygas – pjesę „Pirmieji smūgiai.Keturių veiksmų drama. Pirmieji bolševikinės okupacijos metai Lietuvoje“ (1972) ir „Eilėraščiai“ (1979). Į nepriklausomą Lietuvą sugrįžo prieš mirtį.

1962 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, dirbo pagal paskyrimą mokytoju Bartkuškio aštuonmetėje mokykloje. 1964 m. LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto siuntimu aspirantūra TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės literatūros instituto teorijos sektoriuje – 1968 m. apgynė disertaciją Šiuolaikinio romano problema lietuvių literatūroje, įgydamas filologijos mokslų kandidato laipsnį. 1994 m.disertacija nostrifikuota Lietuvos mokslo tarybos suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Po aspirantūros atsisakė akademinės tarnybos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, pasirinkęs laisvo kūrėjo statusą. Liesesniais metais tarnavo ( su pertaukomis) literatūrinėje spaudoje – recenzentu savaitraštyje “Literatūra ir menas” , kritikos skyriaus vedėju žurnaluose “Pergalė”, “Litva literaturnaja”, kultūros ir literatūros apžvalgininku dienraštyje “Respublika” (1998 – 99), savaitraščio “Gimtasis kraštas” vyriausiuoju redaktorium (1993-94) ir kt. 2010 – 2011 m. Lietuvos respublikos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos narys ir pirmininkas.

Nuo 1968 m. – LRS narys. 1991 m. sausio įvykių dienomis, kai prie Seimo degė laužai, pleškėjo partiniai bilietai, sovietiniai apdovanojimai, sukūrė savąjį atgailos lauželį verandoje Žvėryne ir ramiai, gurkšnodamas gana gryną džiną, paleido dūmais savo ankstesnes kritikos knygas, palikdamas lentynoje tik savo romanus ir poezijos knygas.

B i b l i o g r a f i j a :
Prie skambančių plytų: eilėraščių rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
Aukštupiai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967.
Romanas ir dabartis: lietuvių tarybinio romano raida iki 1970 m.: žanro problemos. – Vilnius: Vaga, 1973, 1977.
Antiakimirka: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
Eilėraščiai. – London, 1979.
Literatūros atvaizdai: 10 literatūrinių portretų – J. Grušas, K. Marukas, Alf. Bieliauskas, M. Sluckis, Vyt. Rimkevičius, A. Pocius, Vyt. Bubnys, Juoz. Aputis, S. Šaltenis, Petras ir Povilas Dirgėlos. – Vilnius: Vaga, 1979.
Tik priešas tavo priešams: romanas. – Vilnius: Vaga, 1982; 2004.
Literatūros savimonė: nacionalinis aspektas: monografija. – Vilnius: Vaga, 1985.
Šventė be stabo: 100 eilėraščių. – Vilnius: Vaga, 1987.
Tremtis: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987.
Jonas Avyžius: apybraiža. – Kaunas: Šviesa, 1990.
Barbarai vice versa klasikai: centras ir periferija rašytojo strategijose: studijinis straipsnių rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha: poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. – Vilnius: Versus aureus, 2012.
Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istorografijos analizė. – Vilnius: Vaga, 2018; II-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Alio, 2019

K n y g o s   u ž s i e n i o   k a l b o m i s :
Roman i sovremennost: monografija (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1977.
Literaturnyje sudby: straipsnių rinkinys (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1982.
Vrag tvojich vragov: romanas (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1985.
Ienaidnieks tiktai taviem ienaidniekiem: romanas (latvių k.). – Riga: Liesma, 1986.
Tik priešas tavo priešams: romanas (armėnų k.). – Jerevanas, 2004 .
История при свете письменности: культурные конфликты средневековья: три литовских эпизода (перевод: Г. Ефремов). – Вильнюс: Графия, 2013.

S u d a r ė :
Fisce haben kein Gedachtnis: lietuvių novelistikos rinkinys (ir įvadinis straipsnis, komentarai). – Berlin, 1970.
Literatūros kritika ir dabartis. – Kn. 1, 1981–1983. – Vilnius: Vaga, 1984.
Bradfordo lietuvių veikla Didžiojoje Britanijoje, 1972–1995: metraštis (kartu su tėvu A. Bučiu). – 1995.
J. Rudzevičius. Kai laisvė švito: 1914–1918: žmonių mentalitetas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2000.
J. Rudzevičius. Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius. – Vilnius: Petro ofsetas, 2000.

B e n d r a a u t o r i s :
Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai (kartu su kitais). – Vilnius: Vaga, 1969.

V e r t i m a i :
A. Osecka. Trešnių skonis: miuziklas (iš lenkų k.). – Pastatytas Jaunimo teatre (rež. D. Tamulevičiūtė), 1972.
G. Olujič. Žvaigždė, kurios krūtinėje kažkas tuksėjo: pasaka vaikams (iš serbų k.). – 1988.
I. Asena. Lyrika (iš anglų k.). – Vilnius, 1993.
M. Krleža. Elitas. Ponai Glembajevai: pjesė (iš kroatų k.). – Pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. I. Buljan), 2006.

T e k s t a i  k i t o m i s   k a l b o m i s :
Romanas ir dabartis. Monografija rusų kalba – Roman i sovremennost, Moskva, Sovetskij pisatel, 1977.
Literatūros atvaizdai. rusų kalba –Straipsnių rinkinys. Literaturnyje sudby, Moskva, Sovetskij pisatel, 1982.
Tik priešas tavo priešams. Romanas rusų kalba – Vrag tvojich vragov, Sovetskij pisatel, 1985; latvių kalba – Ienaidnieks tiktai taviem ienaidniekiem, Riga, Liesma, 1986; armėnų kalba – Erevanas, 2004 .

Be prozos ir literatūrologijos knygų į kitas kalbas yra išversta eilėraščių: lenkų literatūrinis žurnalas Poezja ( 1980, nr. 4); žurnalas rusų kalba „Litva literaturnaja“ ( 1981, nr. 6; 1990, nr. 5);

Nuo 1962 iki 2009 Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 500 straipsnių ir recenzijų apie lietuvių literatūrą ir atskirus lietuvių rašytojus ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai(84), angliškai(4), vokiškai(4), ispaniškai(6), lenkiškai(7), estiškai(2), latviškai (7), armėniškai(3), bulgariškai (2), gruziniškai(1), prancūziškai(2) ir net japoniškai (1).

A p d o v a n o j i m a i :
1972 m. SSRS rašytojų sąjungos premija už geriausius metų straipsnius apie gimtąją literatūrą užsienio spaudoje (Tarptautiniame literatūros kritikų susivienijimo (IULC) kongrese).
1975 m. LSSR valstybinė premija už literatūrologinę studiją „Romanas ir dabartis“.
1982 m. Prano Ziberto literatūrinė premija už romaną „Tik priešas tavo priešams“.
1990 m. LSSR nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardas.
2000 m. Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų straipsnį kultūros periodikoje.
2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai“, „Seniausioji lietuvių literatūra“ ir kitus naujausius darbus.
2018 m. Čikagos Lietuvos istorijos mylėtojų klubo jubiliejinis medalis Lietuvos nepriklausomybės atkurimo šimtmečiui pagerbti ( 100 Restored Lithuania) už nuopelnus Lietuvos istorijos tyrimuose.

I n t e r v i u ,   s t r a i p s n i a i   a p i e :
Požiūriai. Algimantas Bučys atsako į „Metų“ anketos klausimus / 2014 07

T e k s t a i :
Algimantas Bučys. Kaip vadinsime „1262 metų chronografą“ – lietuvišku ar judėjišku (žydišku)? / Metai, 2012 05–06
A. Bučys. Pirmoji ir vienintelė: įžangos žodis diskusijoje „Lietuvos kultūra Mindaugo laikais (XIII a.) – faktai, tekstai, problemos“ / Literatūra ir menas, 2013 02 08