Algimantas Bučys – literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, prozininkas, vertėjas.

Gimė 1939 10 19 Kaune.

1962 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, dirbo pagal paskyrimą mokytoju Bartkuškio aštuonmetėje mokykloje. 1964 m. LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto siuntimu aspirantūra TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės literatūros instituto teorijos sektoriuje – 1968 m. apgynė disertaciją Šiuolaikinio romano problema lietuvių literatūroje, įgydamas filologijos mokslų kandidato laipsnį. 1994 m. disertacija nostrifikuota Lietuvos mokslo tarybos suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Po aspirantūros atsisakė akademinės tarnybos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, pasirinkęs laisvo kūrėjo statusą. Liesesniais metais tarnavo ( su pertraukomis) literatūrinėje spaudoje – recenzentu savaitraštyje „Literatūra ir menas“, kritikos skyriaus vedėju žurnaluose „Pergalė“, „Litva literaturnaja“, kultūros ir literatūros apžvalgininku dienraštyje „Respublika“ (1998–1999), savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi (1993–1994) ir kt. 2010 – 2011 m. Lietuvos Respublikos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos narys ir pirmininkas.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1968 metų.

KŪRYBA

POEZIJA
„Prie skambančių plytų“: eilėraščių rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
„Aukštupiai“: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967.
„Antiakimirka“: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
„Eilėraščiai“. – London, 1979.
„Šventė be stabo“: 100 eilėraščių. – Vilnius: Vaga, 1987.

PROZA
„Tik priešas tavo priešams“: romanas. – Vilnius: Vaga, 1982; 2004.
„Tremtis“: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987.

KITA
„Romanas ir dabartis“: lietuvių tarybinio romano raida iki 1970 m.: žanro problemos. – Vilnius: Vaga, 1973, 1977.
„Literatūros atvaizdai“: 10 literatūrinių portretų – J. Grušas, K. Marukas, Alf. Bieliauskas, M. Sluckis, Vyt. Rimkevičius, A. Pocius, Vyt. Bubnys, Juoz. Aputis, S. Šaltenis, Petras ir Povilas Dirgėlos. – Vilnius: Vaga, 1979.
„Literatūros savimonė“: nacionalinis aspektas: monografija. – Vilnius: Vaga, 1985.
„Jonas Avyžius“: apybraiža. – Kaunas: Šviesa, 1990.
„Barbarai vice versa klasikai“: centras ir periferija rašytojo strategijose: studijinis straipsnių rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
„Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“: poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
„Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. – Vilnius: Versus aureus, 2012.
„Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istorografijos analizė. – Vilnius: Vaga, 2018; II pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Alio, 2019.
„Lietuvos karaliai ir karalienės“: istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis. T. 1–2. – Vilnius: Alio, 2024.
„Keturios recenzijos: išpažinimai ir ne tik“: Algimantas Bučys, Vytautas Martinkus, Vaclovas Mikailionis ir Vygandas Račkaitis apie Gedvydą Vainauską ir Gintarą Visocką (sudarytojas Gintaras Visockas). – Vilnius: Standart Impressa, 2025.

KNYGOS UŽSIENIO KALBOMIS
„Roman i sovremennost“: monografija (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1977.
„Literaturnyje sudby“: straipsnių rinkinys (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1982.
„Vrag tvojich vragov“: romanas (rusų k.). – Maskva: Sovetskij pisatel, 1985.
„Ienaidnieks tiktai taviem ienaidniekiem“: romanas (latvių k.). – Riga: Liesma, 1986.
„Tik priešas tavo priešams: romanas (armėnų k.). – Jerevanas, 2004.
„История при свете письменности“: культурные конфликты средневековья: три литовских эпизода (перевод: Г. Ефремов). – Вильнюс: Графия, 2013.
„Lithuanian Freemasons and the Constitution of May, 1791“. – Vilnius: Flavia, 2024.

SUDARĖ IR PARENGĖ
„Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai“ (kartu su kitais). – Vilnius: Vaga, 1969.
„Fisce haben kein Gedachtnis“: lietuvių novelistikos rinkinys (ir įvadinis straipsnis, komentarai). – Berlin, 1970.
„Literatūros kritika ir dabartis“. – Kn. 1, 1981–1983. – Vilnius: Vaga, 1984.
„Bradfordo lietuvių veikla Didžiojoje Britanijoje, 1972–1995“: metraštis (kartu su tėvu A. Bučiu). – 1995.
Juozas Rudzevičius. „Kai laisvė švito: 1914–1918“: žmonių mentalitetas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2000.
Juozas Rudzevičius. „Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius“. – Vilnius: Petro ofsetas, 2000.

VERTIMAI
Agnieszka Osiecka. „Trešnių skonis“: miuziklas (iš lenkų k.). – Pastatytas Jaunimo teatre (rež. D. Tamulevičiūtė), 1972.
Grozdana Olujič. „Žvaigždė, kurios krūtinėje kažkas tuksėjo“: pasaka vaikams (iš serbų k.). – 1988.
İnci Asena. „Lyrika“ (iš anglų k.). – Vilnius, 1993.
Miroslav Krleža. „Elitas. Ponai Glembajai“: pjesė (iš kroatų k.). – Pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. I. Buljan), 2006.

APDOVANOJIMAI
1972 m. SSRS rašytojų sąjungos premija už geriausius metų straipsnius apie gimtąją literatūrą užsienio spaudoje (Tarptautiniame literatūros kritikų susivienijimo (IULC) kongrese).
1975 m. LSSR valstybinė premija už literatūrologinę studiją „Romanas ir dabartis“.
1982 m. Prano Ziberto literatūrinė premija už romaną „Tik priešas tavo priešams“.
1990 m. LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.
2000 m. Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų straipsnį kultūros periodikoje.
2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai“, „Seniausioji lietuvių literatūra“ ir kitus naujausius darbus.
2018 m. Čikagos Lietuvos istorijos mylėtojų klubo jubiliejinis medalis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pagerbti (100 Restored Lithuania) už nuopelnus Lietuvos istorijos tyrimuose.