Vytautas Brencius – poetas.

Gimė 1945 11 15 Šaukliuose, Skuodo rajone. Mirė 2010 09 13 Klaipėdoje.

Mokėsi Belomorsko techninėje jūreivystės mokykloje. Maskvos liaudies meno universitete įsigijo meninės fotografijos specialybę, neakivaizdiniu būdu baigė M. Gorkio literatūros institutą. Dirbo laivyne, išraižė daug jūrų ir vandenynų, buvo matrosu, žuvies gaudymo brigados meistru, vyresniuoju techniku okeanologu, bocmanu. Apie jūreivišką gyvenimą parašė knygą „Jūra – mūsų duona“ (1987).

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1980 metų.

KŪRYBA

POEZIJA

„Sugrįžimų šviesa“: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976.
„Gėlių lietus: eilėraščiai“. – Vilnius: Vaga, 1980.
„Žemė jūros taurėj“: eilėraščių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1984.
„Jūra – mūsų duona“: apybraižų iš jūrininkų gyvenimo rinkinys. – Vilnius: Vyturys, 1987.
„Yra likimo bangos“: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
„Колокол над морем“: стихи. – Москва: Советский писатель, 1991.
„Po klajonių ženklu“: eilėraščių rinkinys. – Klaipėda: Eldija, 1994.
„Banginiukas žemę suka“: eiliuota pasaka. – Vilnius: Alma littera, 1994.
„Žydrasparnė jūros paukštė“: meilės lyrika. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla, 2001.

APDOVANOJIMAI

1980 m. Žvejų premija už kūrinius marinistine tematika.
1987 m. žurnalo „Pergalė“ premija už geriausią publicistiką.
1988 m. Žvejų premija už knygą „Jūra – mūsų duona“.
1995 m. Ievos Simonaitytė literatūrinė premija už poezijos knygą „Po klajonių ženklu“.