Braziūnas Vladas
Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Vladas Braziūnas – poetas, vertėjas.
Gimė 1952 02 17 Pasvalyje.
1969–1972 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, 1997 m. ten pat baigė lietuvių filologijos studijas. Dirbo „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Vilniaus“ (ir ankstesniu „Litva literaturnaja“ pavadinimu), „Lietuvos ryto“ redakcijose. Nuo 1996 m. atsidėjęs kūrybai. Lietuvos ukrainistų asociacijos narys nuo jos įkūrimo (1992 m.). Nuo 2002 m. Lietuvių PEN centro, nuo 2004 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, nuo 2002 m. Vidurio Europos poetų judėjimo „Cap à l’Est“, vienijančio prancūziškai bendraujančius poetus, narys steigėjas. Lietuvos ir Latvijos forumo vienas iš steigėjų (2005 m.), asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ narys (nuo 2006 m.). Lietuvių kalbos draugijos (nuo 2008 m.), Lietuvos baltarusistų asociacijos (nuo 2009 m.), Dainų švenčių nacionalinės komisijos (nauja kadencija nuo 2015), asociacijos LATGA tarybos (nuo 2016 m.), Literatūros tarybos (nuo 2017) narys. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų (nuo 1969 m.), ekspedicijose rinko tautosaką. Vienas iš tarptautinės menininkų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ (magnusducatuspoesis.lt) sumanytojų ir organizatorių. Lietuvoje kūryba publikuojama kultūrinėje spaudoje, almanachuose, antologijose ir kitur. Poezija taip pat versta (spausdinta knygomis bei antologijose, almanachuose, periodikoje) į albanų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, gruzinų, hebrajų, ispanų, italų, japonų, kinų, kroatų, latvių (ir latgalių), lenkų, makedonų, prancūzų, retotomanų, rumunų, rusų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, ukrainų, vokiečių (ir Berno vokiečių) ir kitas kalbas. Bendradarbiauja su kompozitoriais, yra parašęs kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, veiksmo operą vaikams, kantatų, oratorijų ir kitų žanrų kūrinių.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.
Vlado Braziūno svetainė internete
B i b l i o g r a f i j a :
Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986.
Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Užkalbėti juodą sraują: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989.
Išeinančios pušys: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1992.
Alkanoji linksniuotė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Užkalinėti: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.
Ant balto dugno: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
lėmeilėmeilėmeilė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai: poema. – Vilnius: Kronta, 2003.
Būtasis nebaigtinis: poezija. – Vilnius: Petro ofsetas, 2003.
Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai: eilėraščiai. – Vilnius: Kronta, 2005.
Vakar yra rytoj: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007.
Uosio kuosos: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vaga, 2007.
Saula prė laĩdos: eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių (Pasvalio) tarme ir jų filologinis vertimas į bendrinę lietuvių kalbą. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.
Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008.
Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Versus aureus, 2011.
Fontes amoris: eilėraščiai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012.
Saula Svaliõ: eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme. – 2-oji pataisyta eilėraščių rinkinio „Saula prė laĩdos” laida. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014.
Stalo kalnas: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Lėtojo laiko aky: eilėraščiai. ‒ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
Apanavičius, Donaldas, Alis Balbierius, Vladas Braziūnas … {et al.]. Raidžių paveikslai: vizualioji poezija lietuvių kalba / sudarytojai Benediktas Januševičius, Gytis Skudžinskas. – Jonava: Nerutina, 2018.
Vilniaus heteroglosija: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
Laiko pralandos: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022.
K n y g o s u ž s i e n i o k a l b o m i s :
Поезия (превод от литовски: Аксиния Михайлова). – София: [s.n.], 2005.
Vel’ké sú noci = Grandes sont les nuits = Naktys yra didelės (preklad: G. Dručkutė, J. Jacq, A. Marenčin, J. Mihalkovič, A. Uosytė-Būčienė, S. Vallo). – Bratislava: Edícia Viachlasne, 2006.
Grandes sont les nuits (traduit du lituanien par G. Dručkutė, A. Uosytė-Būčienė et M. Fontana). – Paris: L’Harmattan, 2007.
E ramosa ci accershierà la sera (cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini). – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – (Lietuvių ir italų kalbomis).
Poezii = Eilėraščiai (în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit). – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis).
Stalo kalnas=Stół góra ołtarna / z języka litewskiego przełożyła Agnieszka Rembiałkowska. – Sejny : Pogranicze, 2018. – (Seria Poetycka Inicjał). – Gretut. tekstas liet., lenk.
S u d a r ė , p a r e n g ė :
R. Kasparas. Žvaigždynų ratas: lyrika, satyra, kritika (kūrybos rinktinė). – Vilnius: Vaga, 1985.
Namai, kuriuose visados: ekologinės lietuvių poezijos antologija. – Vilnius: Vyturys, 1989.
Mes esam šiaurės krašto: almanachas (1997, 1998). – Vilnius: Danielius, 1997, 1998.
Poezijos pavasaris: almanachas (2001, 2009). – Vilnius: Vaga, 2001, 2009.
R. Jonutis. Aušra kambary be langų: eilėraščių rinktinė, laiškai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Lietuviešu un latviešu dzejas diena (kartu su D. Markus). – Rīga: Latvijas Valsts prezidentes Vairas Vīķes-Freibergas dibinātā Valsts valodas komisija, 2006.
Eduardas Mieželaitis: post scriptum: prisiminimai apie Eduardą Mieželaitį, straipsniai, laiškai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries (2006–2007, 2008–2009, 2010–2011 (pastarąjį kartu su V. Dekšniu)). – Vilnius: VšĮ „Vilnius“, 2007, 2010, 2011.
Penki langai į sodą = המישה חלונות אל הגן: eilėraščiai (ir bendraautoris, vertėjas kartu su T. Nitzan, S. Paliulyte, V. Dekšniu, E. Ališanka). – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009.
O. Mednis. Trys sąsiuviniai: tremties dienoraštis (iš latvių k.). – Kn. Amžino įšalo žemėje. – Vilnius: Vyturys, 1989.
J. Ščerbak. Černobylis: dokumentinė apysaka (iš rusų k.). – Vilnius: Vyturys, 1990.
U. Bērziņš. Vabzdžių žingsniai: poezija (iš latvių k.). – Vilnius: Baltos lankos, 1997.
A. Rybalko. Eilėraščiai: rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis (iš lenkų k.). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
K. Skujenieks. Aš esu toli viešėjęs: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 (iš latvių k. kartu su S. Geda; ir sudarymas). – Vilnius: Lietuvos rašytojų
sąjungos leidykla, 2004.
K. Marti. Da geht ein Mensch = Štai eina žmogus = Dert geit e Mönsch = Va ain žmogs: ausgewählte Gedichte (iš vokiečių ir Berno vokiečių kalbų vertė kartu su M. Roduner). – Šiauliai: Saulės delta, 2004.
J. Rokpelnis. Lyrika (iš latvių k.). – Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
Mikė Pūkuotukas. Kalėdinė knyga (iš anglų k. vertė kartu su K. Šidiškiu). – Vilnius: Egmont Lietuva, 2007.
J. Kronbergs. Vilkas Vienakis = Vilks Vienacis: eilėraščiai (iš latvių k.). – Vilnius: Kronta, 2008.
Šviesa languose = Святло ў вокнах: baltarusių poezijos antologija (iš baltarusių k. kartu su kt.). – Vilnius: Homo liber, 2008.
R. M. Rilke. Rožės = Les roses: eilėraščių ciklas (iš prancūzų k.). – Vilnius: Apostrofa, 2009.
Randulinas = Kregždutės: retoromanų poezijos antologija (kartu su M. Roduner). – Šiauliai: Saulės delta, 2009.
L. Eltang. Akmeniniai klevai: romanas (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 2011.
T. Ševčenko. Kobzarius: poezijos rinkinys (iš ukrainų k.). – Vilnius: Vaga, 2015.
1982 m. Stasio Šimkaus premija (su kompozitoriumi A. Martinaičiu).
1984 m. Zigmo Gėlės premija už debiutinį eilėraščių rinkinį „Slenka žaibas“.
1986 m. pirmoji premija dainų moksleivių chorams konkurse (su kompozitorium V. Augustinu).
1986 m. pirmoji premija Baltijos šalių studentų dainų šventės konkurse (su kompozitorium V. Augustinu).
1998 m. pirmoji premija Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse (su kompozitorium V. Augustinu).
1999 m. Salomėjos Nėries premija už eilėraščių rinkinį „Užkalinėti“.
1999 m. antroji premija konkurse „XXI amžiaus chorinė daina“ Pasaulio lietuvių dainų šventei (su kompozitorium Vaclovu Augustinu).
2002 m. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos surengto literatūros kūrinių konkurso, skirto Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejui, pirmoji premija už poemos „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ rankraštį.
2002 m. Taraso Ševčenkos vardo fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2003 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinkinį „Būtasis nebaigtinis / Imparfait“; Alicijos Rybalko rinktinės „Eilėraščiai“ vertimą į lietuvių kalbą; Raimondo Jonučio rinktinės „Aušra kambary be langų“ sudarymą ir parengimą.
2005 m. tarptautinio „Vilenicos“ literatūros festivalio (Slovėnija) „Vilenicos krištolo“ prizas.
2006 m. tarptautiniame Poezijos pavasario festivalyje – auksakalių gildijos „Meno niša“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos prizas už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2006 m. Latvijos rašytojų sąjungos Metų (2005) literatūros apdovanojimas už viso gyvenimo indėlį į latvių literatūros vertimus;
2007 m. Julijono Lindės-Dobilo premija už ypatingą pastarųjų metų kūrybos originalumą ir šiuolaikiškumą.
2008 m. literatūrinė „Varpų“ premija už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“.
2009 m. Dionizo Poškos premija už eilėraščių rinkinius „Priedainė“ ir „Saula prie laidos“.
2009 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių knygas „Priedainė“ ir „Saula prė laidos“.
2011 m. Baltijos Asamblėjos medalis už indėlį į Baltijos šalių vienybės stiprinimą ir bendradarbiavimą.
2011 m. Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Karininko kryžius (Croix de la reconnaissance) už nuopelnus stiprinant Latvijos ir Lietuvos draugystę bei bendradarbiavimą.
2011 m. tarptautinio Strugos (Makedonija) poezijos festivalio konkurso „In vino veritas“ pagrindinis (vienintelis) prizas.
2011 m. tarptautinio poezijos festivalio „Kurte de Ardžeše“ (Curtea de Argeş, Rumunija) didysis prizas – Grand Prix Européen de la Poésie.
2012 m. Poezijos pavasario prizas už poeziją vaikams (už eilėraščių knygą „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“).
2012 m. tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija už geriausią poezijos knygą vaikams „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“.
2012 m. tarptautinis M. K. Čiurlionio fondo prizas ir kultūros šviesuolio vardas.
2013 m. Pasvalio krašto Garbės piliečio vardas.
2013 m. Lietuvos Respublikos ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.
2013 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už poetinius atradimus gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką.
2013 m. Bernardo Brazdžionio premija už eilėraščių knygą „Fontes amoris“.
2015 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis.
2015 m. Poezijos pavasario ir Maironio premijos laureatas už eilėraščių rinkinį „Stalo kalnas“.
2015 m. eilėraščių rinkinys „Stalo kalnas“ išrinktas Metų poezijos knyga.
2015 m. T. Ševčenkos knyga „Kobzarius‟ įtraukta į metų vertingiausios verstinės literatūros sąrašą.
2017 m. J.Racine’o knyga „Faidra“ įtraukta į metų vertingiausios verstinės literatūros sąrašą.
2017 m. Baltijos Asamblėjos literatūros premija už poetinius atradimus gilinantis į baltiškąją pasaulėvoką ir lietuvių, latvių ir kitų kalbų lobyną bei už vertimus iš latvių ir kitų kalbų, taip pat už reikšmingus tarptautinius moderniosios poezijos projektus.
2023 m. Andzelmo Matučio literatūrinė premija.
2023 m. „Poezijos pavasario“ premija už poeziją vaikams („Kuosos Kro namai ir atvirkščiai“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).
J. Strielkūnas. Iš naminio audinio dainų… – Tiesa, 1984 06 23.
V. Kukulas. Gyvos atminties proveržiai. – Pergalė, 1987, nr. 5.
R. Pakalniškis. Atsitiesiančio žmogaus žodis. – Pergalė, 1989, nr. 1.
G. Beresnevičius. Molėta lėmeilė lietuviška. – Šiaurės Atėnai, 2002 04 13.
L. Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? – 7 meno dienos, 2002 04 26.
S. Valentas. Mė(lynojo)nulio lingvistika Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje. – Vilnius: Baltos lankos, 2007. – 288 p.
E. Baliutytė. Braziūnas, Vladas // 300 Baltic Writers: Estonia, Latvia, Lithuania: A reference guide to authors and the works. – Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2009. – P. 50–52.
S. Valentas. Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen. – Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2012. – 296 p.
K. Nastopka. „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“. – Literatūra ir menas. – 2015 09 04.
Vladas Braziūnas: poetas – pasaulio virpesių gaudytojas
V. Braziūnas: išminčių pasitaiko ir tarp neraštingų žmonių
Vladas Braziūnas: esu dėkingas mokytojai, kad patarė rašyti dienoraštį; vaizdo įrašas
Poeto V. Braziūno gyvenimo ir kūrybos portretas, vaizdo įrašas
T e k s t a i :
Vlado Braziūno kūryba svetainėje tekstai.lt
V a i z d o į r a š a s :
Poezijos pavasaris 2015, festivalio laureatų vakaras Rašytojų klube. Vladas Braziūnas skaito eilėraščius iš rinkinio „Stalo kalnas“:
{youtube}QHMmbDctTbA{/youtube}