Alfonsas Andriuškevičius – poetas, eseistas, dailėtyrininkas.

Gimė 1940 11 18 Vilkaviškyje.

1965 m. baigė studijas Vilniaus universitete, 1973 m. – Istorijos instituto aspirantūrą. 1974–1990 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1990–2009 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas (1993–2001 m. Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas). Keletą metų buvo 1997 m. įsteigtos Atviros visuomenės kolegijos tutorius. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Įvairių tekstų, straipsnių parašęs ir publikavęs spaudoje, meno knygose.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2001 metų.

KŪRYBA

PROZA

„Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940“: monografija. – Vilnius: Mintis, 1989.

„Lietuvių dailė 1975–1995“: kritikos straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.

„Rašymas dūmais“: esė rinktinė. – Vilnius: Apostrofa, 2004.

„Lietuvių dailė 1996–2005“: kritikos straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006.

„Pro A. A. Prizmę“: su Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2013.

„Sufalsifikuoti dienoraščiai“. – Vilnius : Apostrofa, 2017.

„Nesufalsifikuotių dienoraščių fragmentai, 2002–2015“. – Vilnius: Apostrofa, 2020.

„12 esė ir A. A. biblioteka“. – Vilnius: Apostrofa, 2024.

POEZIJA

„33 eilėraščiai“: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.

„66 eilėraščiai“: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.

„Eilėraščiai“: poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2000.

„(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“: poezija. – Vilnius: Apostrofa, 2005.

„Beveik visi eilėraščiai“. – Vilnius: Apostrofa, 2015.

KITA

„Vėlyvieji tekstai“: eilėraščiai, esė, Rytų poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2010.

BENDRAAUTORIS

„100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ (kartu su kt.). – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000.

„Lietuvos dailės istorija“: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams (kartu su kt.). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002.

„Siužetą siūlau nušauti“: romanas (kartu su G. Beresnevičiumi, S. Geda, S. Parulskiu, G. Radvilavičiūte). – Vilnius: Baltos lankos, 2002.

„Pažymėtos teritorijos“: straipsnių rinkinys (kartu su kt.). – Vilnius: Tyto alba, 2005.

„Café Tabac“: litauiska essäer (kartu su J. Baranova, G. Radvilavičiūte, R. Rastausku). – Stockholm: Tranan, 2006.

SUDARĖ IR PARENGĖ

„Valentinas Antanavičius“: parodos katalogas (kartu su V. Antanavičiumi). – Vilnius: Vilniaus šiuolaikinio meno centras, 1996.

„72 lietuvių dailininkai – apie dailę“: dailininkų pasisakymai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998.

Vytautas Vilimas Skripka. „Paskutinieji eilėraščiai“. – Vilnius: Apostrofa, 2015.

VERTIMAI

„10 anglakalbių poetų“: poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2008.

APDOVANOJIMAI

2006 m. Kauno radijo ir televizijos prizas už eilėraščių rinkinį „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“ festivalio „Poezijos pavasaris“ metu.

2007 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą.

2010 m. knyga „Vėlyvieji tekstai“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

2011 m. Jotvingių premija už knygą „Vėlyvieji tekstai“.

2011 m. knyga „Vėlyvieji tekstai“ nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.

2015 m. rinkinys „Beveik visi eilėraščiai“ pripažintas Kūrybiškiausia metų knyga (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija).