Atgal į sąrašą

Naujos Rašytojų sąjungos leidyklos poezijos knygos – jubiliejiniam „Poezijos pavasariui“

2024 gegužės 13 d.

60-ąjį „Poezijos pavasarį“ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pasitinka su penkiomis naujomis žinomų poetų knygomis. Jomis prabyla Jurgita Jasponytė, Artūras Valionis, Ramutė Skučaitė, Julius Keleras, o Leonardo Gutausko pirmą kartą publikuotų eilėraščių knygoje autorius į mus pažvelgia jau iš Anapus.

Jurgita Jasponytė „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Visata-atsiseda-netinkamoje-vietoje/)

Jurgita Jasponytė, dėliodama eilėraščius ir galvodama apie trečiąjį rinkinį, pavadintą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, sako supratusi, kad tas įsivietinimo procesas per knygas jau įvykęs. Ir dabar laukia kažkas kita.

Savo pirmomis knygomis J. Jasponytė stengėsi įsižeminti, „prisirišti“ prie vietos. Tai išduoda ir ankstesnių eilėraščių rinkinių pavadinimai: „Šaltupė“ (2014) ir „Vartai Auštrieji“ (2019). Abi knygos buvo pastebėtos ir įvertintos tiek skaitytojų, tiek kritikų – pelnė premijų, pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.

Artūras Valionis „Sąnašos | Dėl viso pikto“ (https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Sanasos-Del-viso-pikto/)

Naujoji Artūro Valionio poezijos knyga „Sąnašos | Dėl viso pikto“, pasak autoriaus, pradeda naują kūrybinį etapą po 2021 m. pasirodžiusios poezijos rinktinės. Šioje knygoje kūrėjas laikosi savo motto – nekartoti nei savęs, nei kitų.

Autoriaus įsitikinimu, poezija negali būti perskaitoma „praktiškai“, t. y. negali būti vertinama praktinės naudos kriterijais, ji yra ne tiek „už“ ir (ar) „virš“ buities, bet greičiau „šalia“ mūsų. Tokias situacijas ir stengiamasi įžvelgti, pastebėti ir koncentruotai apmąstyti eilėraščiuose. Ši knyga – vientisa, be balasto, visa parašyta 2023 metais.

Poetas, prozininkas, vertėjas A. Valionis literatūroje debiutavo prieš tris dešimtmečius eilėraščiais kultūrinėje spaudoje. Išleido aštuonias knygas (šešias poezijos knygas, poezijos rinktinę ir (elektroniniu formatu) smulkiosios eseistikos knygą). Novatoriška A. Valionio kūryba sulaukė atgarsio ir buvo įvertinta tiek skaitytojų, tiek kolegų rašytojų ir kritikų. Autoriaus poezijos knygos yra pelniusios įvairių premijų, ekspertų išrinktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktukus, akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.

Ramutė Skučaitė „Akimirksniui užteks“ (https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Akimirksniui-uzteks/)

Vyriausiosios kartos lietuvių poezijos klasikė Ramutė Skučaitė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos.

2021 m. autorė minėjo garbingą 90 metų jubiliejų, tačiau iki šiol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. Tokie yra ir R. Skučaitės tekstai naujosios knygos rankraštyje „Akimirksniui užteks“. Ramios intonacijos ir neįkyri išmintis, gebėjimas pamatyti grožį ir parodyti jį kitam žmogui, gyvosios ir negyvosios gamtos, buities daiktų prakalbinimas – visa tai buvo ir lieka stiprioji R. Skučaitės poetikos dalis.

Apie savo naująjį poezijos rinkinį autorė sako: „Galėčiau imtis aiškinti, ko tam akimirksniui užteks… Bet tada nebeliktų prasmės apskirtai būsimą leidinį pristatyti. Nors čia – joks pristatinėjimas, čia tik šioks toks paaiškinimas ir, ko gero, grynai teminis…

Pirmiausia: jau įpratau savo eilėraščių rinkinius „puošti“ tarsi perskyrimais, tai prozos gabalėliais, tai poetiniais, bet neeiliuotais tekstais, arba tuos perskyrimų vaidmenis atiduoti neparašytų, taigi neišsipildžiusių eilėraščių eilutėms.

O eilėraščiuose, man regis, teisingai ar neteisingai pajaustas tas mūsų gyvenimo akimirksnis, kuriame telpa tiesos, tikros ir nevisai, bet jose tebegyvena niekaip užmarščiai nepasiduodanti praeitis. Gal mano praeitį – labai toli siekiančią, vienas skaitytojas priims kaip savą, kitas – kaip sueiliuotą prasimanymą, o dar kitas perskaitęs knygą, pasirinks kokį eilėraštį ir suras jam naują vietą savo patirtyje.“

Julius Keleras „Atvirom akim“ (https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Atvirom-akim/)

Tai septynioliktoji poeto, 2023 m. „Poezijos pavasario“ laureato ir 2022 m. Metų knygos autoriaus Juliaus Kelero knyga. Rinkinyje „Atvirom akim“J. Keleras toliau žaismingai plėtoja savo poetiką iš įvairių sąveikaujančių kontekstų kurdamas netikėtas prasmes atveriančių metaforų audinį. Tačiau jam svarbiausias kontekstas – sąmonėje atsispindinti tikrovė, su kuria galynėtis tenka poetui, norinčiam kūrybingai fiksuoti praeinantį laiką. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, steigiant unikalias poetinio pasaulio prasmes autoriaus žodžiais tariant, be „jokios perdėtos metafizikos”.

Knyga fotografiška, kinematografiška, kiekvienas eilėraštis yra tarsi sustabdyta akimirka ar kadras. Poetinė kalba niuansuota, švari, lakoniška frazė atveria jautrią lyrinę erdvę. Autorius savo poetinį žemėlapį braižo atsispirdamas nuo konkrečių detalių, buities, kasdienybės, jam itin svarbu intymus santykis Aš-Tu, Aš-Kitas.

„Kodėl – atvirom akim? Juk kartais norisi, kartais gal ir verta užsimerkti. Pateikdamas šią knygą skaitytojams pabandžiau surinkti (sugniaužti į saują lyg vaikas pagautą ir slepiamą žiogą) geriausius skelbtus ir neskelbtus savo eilėraščius“, – rašo Julius Keleras.

Leonardas Gutauskas „Pažado žemė“ (https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Pazado-zeme/)

Leonardas Gutauskas (1938– 2021) – garsus dailininkas ir rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2001), beveik penkiasdešimties poezijos, prozos ir knygų vaikams autorius, neabejotinai – vienas įdomiausių ir talentingiausių mūsų šalies kūrėjų. Jo kūryba išsiskiria originalia, asociatyvia pasakojimo technika, spalvingais personažais, lakia fantazija.

Leonardo Gutausko sūnus Tadas, baigiantis 2022-iesiems, literatūros kritikui Valentinui Sventickui atnešė septynis aplankus su knygose nespausdinta savo tėvo poezija. Iš šių aplankų V. Sventickas pasirinko „Pažado žemę“. Autorius yra nurodęs, kad tai 2003–2020 m. eilėraščiai. Lyginant su kitais aplankais, pasak V. Sventicko, „Pažado žemė“ yra labiausiai sustyguota, parengta kaip visavertis eilėraščių rinkinys. Tai reikšmingi tekstai, o atsakymas į klausimą „Ką reiškia – reikšmingi?“, pasak V. Sventicko, galėtų būti toks: „Kad išliktų atminty, skambėtų, dalyvautų tavo gyvenime.“

Knygai apipavidalinti panaudotos Leonardo Gutausko akvarelės.