Naujos LRS leidyklos knygos: G. Kazlauskaitė, E. Ališanka, N. Cibulskas
2016 gegužės 3 d.
Giedrė Kazlauskaitė „Singerstraum“
Poezijos rinkinių „Heterų dainos“ (2008) ir „Meninos“ (2014) autorės trečia poezijos knyga. Poetė atsiriboja nuo dvasingo giedojimo ir skambių žodžių, pasikliauja konkrečių patirčių, būsenų bei vaizdų perėjimu į poezijos kalbą ir sukuria ypatingą tikrumo įspūdį.
„Žinojau, kad tai bus ritmiška, mokys silabotonikos; Singer beveik matematikė. Reikėjo siūti karnavalui, iš pradžių raganos apsiaustą, paskui apsiūti lėles, tada kompensuoti stygių spintoje. Aštuntoje klasėje gyvenau bendrabutyje greta vyresnių muzikančių kambario; kažkuri iš jų nuo pat ryto, pagrojusi gamas, imdavo skambinti Liszto Liebestraum. Tuo metu ir tame kambaryje formavausi kaip į nieką nepanašus padaras, mintąs Goethe‘s „Faustu“, operų libretais ir svajomis. Dabar man jau tarsi ir nieko nereiškia tas patetiškas kūrinys. Svajoju ne tiek apie meilę, kiek apie vienatvės, mąstymo, meditacijų laiką, kurį padeda atrasti siuvimo mašina. Todėl Singerstraum.“
Eugenijus Ališanka „Stuburo tik punktyrai“
Septinta žinomo poeto, eseisto, „Poezijos pavasario“ laureato Eugenijaus Ališankos eilėraščių knyga. Praeinamybės pojūtis nuteikia refleksijoms apie gyvenimo kelią ir vertybes. Į viešumos šou ir realybės krumpliaračius žvelgiama su atlaidžia ironija, kaip ir į savųjų maršrutų paklaidas. Konkretėjančios gamtos, kaimo aplinkos apsuptyje spontaniškai iškyla literatūrinės aliuzijos, asmeninio ir istorinio laiko paralelės. Už regimosios tikrovės – stiprus egzistencinių ir kultūrinių prasmių laukas.
„Poezijos knygą atneša gandras, tuo šiandien niekas neabejoja. Kiti paaiškinimai neįtikina arba yra pernelyg erotiški ir netašyti jautrioms skaitytojo ausims. Autoriui belieka ją užauginti. Kantriai laukti, kol ji atsistos ant kojų, kol sutvirtės jos stuburas. Kol eilėraščiai virs slanksteliais.
Kai keliauju moters stuburu nuo atlanto iki stuburgalio, apčiuopiu tik jo viršūnėles. Ledkalnio viršūnes. Stuburo tik punktyrai.
Kartais knygą ištinka stuburo išvaržos. Kai rimčiau pagalvoji, gal jos ir yra svarbiausios. Primena apie laikinumą ir mirtį.
Ne tik knygos, ne tik.“
Nerijus Cibulskas „Archeologija“
Naujuose eilėraščiuose poetas gilinasi į atminties ir vidinių būsenų raišką. Neretai atsiremiama į netolimą praeitį ar vaiko metus, o skaudesni dabarties išgyvenimai, slepiami po tapybišku vaizdų sluoksniu, metaforų ir vaizdinių konstrukcijų prisodrintu lyriniu pasakojimu, perteikia elegišką, ilgesingą nuotaiką. Pirmąją Nerijaus Cibulsko knygą „Nutrinami“ 2012 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Arkliukas
Šlapio medžio luitas nepasiduoda
meistro rankoms.
Tarytum cukruotas stebuklas, kurį per atlaidus
iš popieriaus bando išvynioti vaikas.
Tačiau finalas pavėsinėj pamažu aiškėja,
įrankiai jau skirstos į palaikymo komandas.
Šį epizodą stebi negyva akis iš eskizo,
vertindama skausmingą savo gimimą.