Antroji V. Maksvytės poezijos knyga apima per dešimt metų nuo pirmos knygos „Kvėpuoju“ pasirodymo 2015 m. sukurtus eilėraščius, taip pat kelis ankstesnius nepublikuotus kūrinius.  Autorei svarbu įvairiais aspektais pasakojant istorijas atskleisti nutylėtus balsus. Jos kūryboje yra labai svarbi empatija ir socialumas.

Naujoji autorės knyga „Ne kraujo, ne pieno“ tęsia ir kartu transformuoja pirmoje knygoje „Kvėpuoju“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015) išryškėjusias temas: buvimas moterimi, vaiku, žmogumi kartais šiurkštaus, netgi traumuojančio pasaulio akivaizdoje; šiuolaikinio žmogaus (moters) patirtis ieškant santykio su kitais, tikėjimu, religija, mirtingumu, gamta ir klimato kaita, geopolitiniais iššūkiais; istorinių asmens, šeimos ir tautos likimo aspektų įsisąmoninimas. Autorė kūryboje yra tiek reflektuojanti intymias, asmenines patirtis, tiek sociali – siekianti per šias patirtis įžvelgti giluminius visuomenės, kultūros, žmogiškumo konstruktų dėsningumus.  

Vitalija Maksvytė  – poetė, prozininkė, literatūrologė, „Pirmosios knygos“ konkurso laureatė. Ji tyrinėja šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir moterų prozą.

Knygą galite įsigyti čia: https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/ne-kraujo-ne-pieno/