EMILIJA LIEGUTĖ

1930 02 21–2022 08 26

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 26 d. eidama devyniasdešimt trečiuosius metus Vilniuje mirė prozininkė, dramaturgė Emilija Liegutė (Emilija Liegutė-Balionienė).

Emilija Liegutė gimė 1930 02 21 d. Skituriuose, Alytaus r. 1960 m. baigė Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953-1964 metais mokytojavo Kaišiadorių 1-oje vidurinėje mokykloje. 1965–1973 dirbo žurnalo „Moksleivis“, laikraščio „Tarybinis mokytojas“ redakcijose, Vilniaus teatre „Lėlė“. Pirmoji knyga „Palaukių vasara“ pasirodė 1967 m. 1973 m. E. Liegutė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Kūrybinis rašytojos palikimas gausus. Tarp dvidešimties parašytų ir išleistų knygų esama ir kūrinių skirtų mažiesiems skaitytojams, ir suaugusiems. Suaugusiesiems skirtuose apsakymų rinkiniuose „Palaukių vasara“ (1967), „Prieblandos valanda“ (1972), „Stiprybės žemė“ (1979), „Atgimimo kaina“ (1990), esė „Pranciškus Skorina“ (2001), autobiografiniame romane „Baltoji moteris“ (2004) vyrauja dorovinė tematika, romantiškas vaizdas. Dokumentinėje apysakoje „Emilija Pliaterytė“ (2003) atkuriami XIX a. pradžios Lietuvos dvarų gyvenimo ir 1830–31m. sukilimo vaizdai ir atmosfera. Prozos knygose vaikams „Mano kiemo vaikai“ (1977), „Marios groja“ (1978), „Generolo laiškas“ (1982), „Kelionė pas mamą“ (1986), „Gerumo diena“ (1987), „Krenta klevo lapai“ (1990), „Katulis“ (1991), „Rudis, kuris tapo Džimu“ (1995), „Dramblienė“ (1997), „Šuo Džimas – geras“ (2000), „Rudžiukė“ (2004), „Tėtis sugrįžo“ (2007), „Inga“ (2010) gausu nuotykių ir fantastinės literatūros elementų. Romane jaunimui Dešimtokai“ (2005) vaizduojamas neigiamas narkotikų poveikis. Vaikams ir jaunimui skirtai autorės kūrybai būdingas noras skiepyti moralines vertybes, taurių poelgių aukštinimas. Nepriklausomybės laikų vaikams bei jaunimui gerai žinomos šios rašytojos sukurtos istorijos neabejotinai prisidėjo prie vertybių formavimosi.

Be suaugusiems, jaunimui ir vaikams skirtų prozos knygų, Emilijos Liegutės kūrybiniame palikime gausią dalį taip pat sudaro pasakos. Ji sukūrė šias pasakų knygas: „Užmigęs miestas“ (1972), „Popieriniai drugeliai“ (1973), „Pasakutė apie brolį ir sesutę“ (2011), „Močiutės pasakutės“ (2013) ir kt. Pagal Emilijos Liegutės sukurtas pjeses „Pelėda ir žibintai“, „Žaliabarzdis“, „Kokia tavo nuomonė“, „Driežas Do diezas“, „Pelėsijos šalyje“, „Peliukas Cypliukas“, „Povilas ir Marija“ pastatyti spektakliai. Tačiau ir tuo autorės kūrybinis palikimas neapsiriboja. Rašytoja išleido apsakymų rinktinę „Apžavėtoji“ (2008), eilėraščių rinkinius „Bučiuoju smilkinį“ (2007), „Dzūkiški žodžiai“ (2008), „Akmuo pražydo“ (2011), „Būtis-nebūtis“ (2014), „Prieš didelį dangų“ (2016), romaną „Bonjour, madame! “ (2012), apsakymų rinkinį „Laimės ieškojimas“ (2014).

Emilija Liegutė buvo žinoma ir kaip vertėja. Iš baltarusių kalbos išvertė V. Adamčiko, J. Kolaso, M. Linkovo kūrinių. Pačios Emilijos Liegutės knygų vaikams išversta į azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių kalbas.Rašytoja buvo 2001 m. įsteigtos Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos iniciatorė bei šios draugijos Garbės pirmininkė.Už savo nuoseklią kūrybinę, literatūrinę, kultūrinę veiklą Emilija Liegutė buvo ne kartą pagerbta bei apdovanota įvairiomis premijomis. Tarp šių apdovanojimų paminėtina rašytojai 2001 m. įteikta Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija už esė knygą „Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo“ (Vilnius, 2001) apie Vilniuje dirbusį garsų renesanso laikų spaustuvininką. Pasak kūrinio recenzento, rašytojo Eugenijaus Ignatavičiaus: „Ši knyga – gražus prisilietimas, nušluostant dulkes, prie dar vieno svarbaus ne tik Lietuvai ir Vilniui kultūros lapo, broliškas gestas pastatant kuklų paminklą kaimynų baltarusių sūnui“. 2008 m. rašytoja apdovanota Vytauto Tamulaičio diplomu už pirmąją vietą vaikų literatūros konkurse.

Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius, kolegas ir bičiulius.

Benedikto Januševičiaus nuotrauka.