ADOMO KNYGA

……………………

 

*

Adomai, kur tavo kūnas?

dūlėsiai žydėjimo metą
obuolys užsimezgęs

žmogiškasis žinojimas

prieš Dievo neišmanymą

nes ką žino Tasai
neturintis ką užmiršti

…moteris liūtyje
nusiplaunanti dulkes

 

*

Adomai

tu kursai esi tiesos dantim paragavęs

iš kur tu žinai

kad esi pažeidžiamas

pagimdytas
sutvertas
kas kartą be pranokėjo

tuštumos garsaraštis

visa
ką tu įvardiji

egzistuoja – ir e…sti

mirusieji
raudantys
obuolio
sodo pakraštyje

 

*

labas rytas Adomai

kaip miegojai?

ir kuri rojaus diena už lango?

matai
toks gyvenimas

nežinai
kada pabusi
ir ar iš viso pabusi

betgi tu Adomai –
Adomas vakar
Adomas šiandieną

sausio pirmosios konstanta

lapelis
kuris iš karto nuplėšiamas

 

*

prisimink taip pat
kaip ir lig šiol prisimindavai

susiskaičiuok pirštus
savo delnų kūno kūną

visa kas man priklauso
ko atsisakysiu
vardan rudens liūdesio
vardan rudens žmogau

stovėti tamsoj
reiškia matyti
viską išskyrus šviesą

Adomai
antai stiebai
po penketą ant kiekvienos rankos

 

*
kas tu buvai kai apvogei mane?
kas tu buvai?

kitas – išmokęs žveją irkluoti
vagį – sugrįžti namo
Dievą – tikėti

žodžio Yra
ironija

nes antraip
buvo bus nelieka

antraip
piemens guls miegoti su avinėliais
antraip pakrikimas

piemenų šunes

akys tų šunų
jų nepapasakotos

įsižiūrėjimas į visa aprėpiančio buvimo vėją

iš kur pažįstu tave Adomai
iš kokios atminties

tiesos patirtis
iš dūlėsių
iš baimės vykdyti priedermes

duona ir vynas
arba paprasčiau

vanduo ir žemė

vagišiau molinis

kaip amfora

sūnau Adomo Adomai

išvardijimas vieno
tačiau vienintelio

kas yra blogis?

ir todėl atsakyk

kas tu buvai
kai apvogei mane?

 

*

myliu tave tarsi kitą

išsprūstu
bandau

sakyk man

kur ta žemė
to žmogaus
lipdančio žmones ne poromis
o trejybėmis?

 

*

kūdikis lopšyje
kūno kūnas
žemės žemė
balso balsas
amžinas judėjimas
kuris visa užkloja

 

*

nėštumas iš retrospektyvos:

šūvis į nugarą
mirtis
devyni mėnesiai

ar būsi Adomu
mano berniuk?

ir apskritai ar tu nori
būti?

šiandien tu dar net nepradėtas

markstaisi nuo saulės
prisimeni tuos
kurie gimti taip ir nespėjo

taigi šūvis į nugarą

patikėk manim
tai visai nebaisu

miegok
nealsuok
nes gali pabusti pradėtas

 

*

Adomai…

vėl iškvėpsiu
vėl pažinsiu džiaugsmą
to netikėto šūksnio
iš motinos įsčių…

pareigos trejybė:
užgimt nugyventi ir mirti
iš tamsybių – per šviesą – į tamsą
dar šviesesnę

alsuok giliau, Adomai
atsigerk vandens

kiekvienas vertas užgimti
ir mirti

juk tu esi, Adomai?

alsuok giliau…

 

Iš ukrainiečių kalbos išvertė Antanas A. Jonynas