Antradienio vakarą Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungoje, pristatyta iškilaus latvių poeto, vertėjo ir lietuvių literatūros bičiulio Pėtero Brūverio (1957–2011) eilėraščių rinktinė „Kalbos peizažas“. Kūrinio pristatymo vakare dalyvavusios poeto dukros dvynės Indra Brūverė-Darulienė ir Zanė Brūverė-Kvėpa dalijosi atsiminimais apie tėvą, aptarė jo kūrybą bei ypatingą ryšį su Lietuvos literatais ir menininkais. Puikiai lietuviškai kalbančios viešnios pabrėžė, kad P. Brūveris neretai vadinamas „paskutiniu tikru latvių poetu“.

Šiemet prestižiniu Baltų apdovanojimu už tai, kad prisideda prie bendro baltiškojo kultūrinio paveldo kūrimo ir išsaugojimo, pagerbtas poetas ir knygos iš latvių kalbos vertėjas Vladas Braziūnas pabrėžė, kad „Kalbos peizažas“ tebėra išskirtinis kūrinys ir šiandien: „Tai monumentalus, simfoninio užmojo darbas. P. Brūveris buvo tikras mūsų bendro baltų kultūros peizažo kūrėjas, ryškus lietuvių poezijos švenčių dalyvis ir uolus mūsų kūrėjų ambasadorius Latvijoje. Pasaulis dar ilgai džiaugsis žaisminga Pėterio siela ir vaikiška jos išmintimi.“

Šis poezijos rinkinys laikomas stipriausiu ir brandžiausiu P. Brūverio kūriniu. Tai sudėtingos sandaros knyga, kurioje originalūs autoriaus eilėraščiai komponuojami greta jo verstos kitakalbės poezijos. 2004 m. išleistas kūrinys yra pirmoji iš sumanytos monumentalios tetralogijos dalių, kurios visas ciklas taip pat vadinamas „Kalbos peizažu“. Latvijos literatūros bendruomenė, nelaukusi kitų trijų knygų pasirodymo, būtent šią knygą pristatė Baltijos Asamblėjos premijai, ir 2005 m. ji buvo įvertinta prestižiniu apdovanojimu.

Dėl sunkios poeto ligos visa tetralogija liko nebaigta. Paskutinę jos dalį „Mokausi rašyti“ iš P. Brūverio rankraščių 2014 m. parengė jo dukra Indra Brūverė-Darulienė ir bičiulis Marius Salėjus.

„Iš tėčio eilėraščių daug sužinojau apie jo vaikystę, ryšį su mano seneliu, kurio neteko pažinti. Jis keldavosi anksti ir sėsdavo dirbti, stengdavomės visad būti tylios, netrukdyti, tik kartais jo paklausdavome, ar nori kavos. Augome poetų apsuptyje, dažnai – lietuvių, taip ir pramokome kalbos, o tėtis vis sakydavo, kad jo knygas geriau leisti Lietuvoje, nes ten geriau jį supranta“, – pasakojo I. Brūverė-Darulienė. Pats poetas buvo ryški figūra ir Lietuvos kultūriniame gyvenime – dažnas poezijos renginių svečias, lietuvių kūrėjų vertėjas, aktyvus baltų kultūrinės bendrystės puoselėtojas.

„Kalbos peizažas“ yra septintoji serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga, kurios leidybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, o išleido Lietuvos rašytojų sąjunga. Knygos redaktorė – Lilija Kudirkienė, korektorė – Greta Ambrazaitė, dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Renginio vaizdo įrašą kviečiame žiūrėti čia:

Filmavo Jonas Jakimavičius.

Martyno Ambrazo nuotr.