Kviečiame skaityti Monikos Bertašiūtės-Čiužienės 15min.lt parengtą interviu ir iš arčiau susipažinti su Lietuvoje viešėjusia Kanados lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininke Joana Kuras, kuri atskrido į Vilnių pasveikinti jau antrosios Dausų šeimos premijos laureatų.

Dausų šeimos literatūrinė premija pasižymi ypač solidžia suma – iš viso trims apdovanojimų kategorijoms skiriama daugiau kaip 37 tūkst. eurų. 2024 m. net 11 kandidatų pristatyta už originalią grožinės literatūros knygą, parašytą lietuvių kalba, 2 kandidatai pasiūlyti apdovanoti už originalią grožinės literatūros knygą, išverstą į lietuvių kalbą, 3 kandidatai – už pirmąją pradedančio autoriaus išspausdintą originalią knygą (debiutinį darbą).

Su J. Kuras 15min susitiko pasikalbėti Lietuvos rašytojų sąjungoje, premijos įteikimų rytą.

– Kaip Dausų šeima atsidūrė Kanadoje?

– Iš tiesų, ir mes ne viską žinome. Kiek teko pabendrauti su Aldona Dausaite, niekada neišsišnekėjome, kaip ten buvo jos jaunystėje. Visgi, žinome, kad ji yra gimusi Rygoje, jos tėvas ten dirbo Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais Dausų šeima pasitraukė iš šalies ir išvažiavo į Vokietiją, gyveno pabėgėlių stovykloje, dar kitaip vadinamoje DP (angl. Displaced person). Kadangi žmonės tikėjo sugrįžti į Lietuvą, ten buvo įsteigtos gimnazijos, universitetas, tad A.Dausaitė ten įgijo vidurinį išsilavinimą.

Deja, situacija Lietuvoje nepasidarė palankesnė, tad Dausų šeima turėjo emigruoti. Taip jie atsidūrė Kanadoje, apsigyveno mažame miestelyje Šemberge, netoli Toronto. Vėliau Dausos persikraustė ir į patį Torontą.

– Jūs esate bendravusi su A. Dausaite. Koks ji buvo žmogus?

– Ji buvo žemo ūgio, juodaplaukė, labai santūri ir rimta. Toronto universitete ji įgijo laipsnį farmacijos srityje, kas anuomet Kanadoje nebuvo įprasta moteriai. Ji taip pat buvo didelė Lietuvos patriotė. Mes su Aldona susitikdavome įvairiuose lietuvių bendruomenės renginiuose, pasikalbėdavome apie Lietuvą, lūkestį, kad ji taptų nepriklausoma. Deja, jai nepasisekė atvykti į tėvynę, nes, kaip supratau, čia nebuvo likę daug giminių, ir jai rūpėjo mamos priežiūra. Aldona mirė 2012 metais. – Savo testamente A. Dausaitė skyrė dėmesį kultūrai, konkrečiai literatūrai. – Dalį savo turto ji skyrė giminaičiams, lietuviškoms organizacijoms, tačiau čia išsiskyrė jos ranka pasirašytas prašymas įkurti vardinę premiją, skirtą lietuvių literatūrai, bet nenumatė, kas tuo turėtų rūpintis.

– O kodėl jai rūpėjo būtent literatūra? Juk esama ir daugiau meno šakų.

– Kai šitokie klausimai iškyla po žmogaus mirties, imu galvoti, kodėl gi nepaklausiau daugiau apie jos praeitį. Mūsų pokalbiai apsiribodavo lietuvybės išlaikymu Kanadoje ir kaip svarbu stengtis šioje srityje. Mes nežinojome, kad tokia bus jos valia, ji niekam to nesakė, todėl į šį klausimą atsakymo neturime. Viso labo žinome, kad ji buvo labai kultūringa ir mėgo lietuvių literatūrą. –

– Iš kur Dausų šeima užsidirbo savo turtą?

– Deja, nežinome, nes niekada neteko apie tai kalbėti su ponia Aldona. Tiesiog neišėjo iš kalbos.

– O vaikų ji neturėjo?

– Ne.

– O kaip atrodo lietuvių bendruomenė Kanadoje?

– Kanados Vyriausybės vykdytame surašyme 58 tūkst. žmonių pažymėjo, kad yra lietuvių kilmės. Tai yra bendroji informacija, tačiau kiek iš jų kalba lietuviškai – nežinia. Aktyviausios bendruomenės, žinoma, yra didžiuosiuose miestuose, beveik kiekvienoje provincijoje rasi lietuvių. Mes organizuojame renginius, kartais susiburiame su latviais ir estais. Tiesa, pirmosios kartos lietuvių Kanadoje jau beveik nebėra (tai mano tėvų amžiaus žmonės). Aš esu jau antrosios kartos, vadinasi, jau Kanadoje gimusi lietuvė. Džiugu, kad ir trečios, ketvirtos ir tolesnių kartų išeivių vaikai toliau išlaikė veiklą, t.y. chorus, šokių grupes, meno ansamblius ir parapijas. Po Nepriklausomybės atkūrimo taip pat sulaukėme emigrantų iš Lietuvos, tačiau nedaug. Kiek pamenu, galbūt porą tūkstančių.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniuje-viesinti-lietuve-is-kanados-kuras-286-2438144

Joana Kuras / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.