Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. kovo 17 dieną, eidamas
aštuoniasdešimt šeštuosius metus, mirė žymus Lietuvos poetas, žurnalistas, dailininkas Jonas
Jackevičius.

Jonas Jackevičius gimė 1937 m. gegužės 02 d. Rokiškyje. 1955 m. baigė Vilniaus 7-ąją
vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija, o 1960 m. – Vilniaus universitete lietuvių
kalbą ir literatūrą. Dirbo Šalčininkų rajono laikraštyje, Knygų prekybos valdyboje, Mokslinių darbų
koordinavimo komitete. 1964–1984 m. buvo Lietuvos televizijos laidų scenaristas, vedėjas,
redaktorius, sociologinių tyrimų skyriaus vedėjas. Dėstė Vilniaus universiteto Žurnalistikos
institute, 1986 m. baigė žurnalistikos specialybės aspirantūrą. Jonas Jackevičius taip pat ir
dailininkas. Spausdino savo kūrybą periodikoje, dalyvaudavo tapybos darbų parodose, buvo
menininkų klubo „Plekšnė“ narys. Pats apipavidalindavo savo knygas, jas iliustruodavo piešiniais,
tapybos darbais. Nuo 2000 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Jonas Jackevičius išleido devynis poezijos rinkinius: Demono pašventinimas (1997),
Septyni kartai dviem galvoms (1999), Ugnies šešėliai: eilėraščiai ir autoriaus tapybos darbų,
piešinių ir koliažų reprodukcijos (1999), Ženklai vertikalių šešėliuose (2000), Geltonas vabzdys /
The Yellow Insect (vertė J. Gliauberzonaitė, K. S. Keys, 2005), Vabalas smegeninėje / A Bug in
the Brain (vertė J. Gliauberzonaitė, K. S. Keys, 2007), Vilnonis bliovikas (2013), Obsesijos
(2020), Kokteilis iš spinduliuotės: poezija ir dailės kūriniai (2021).

Jono Jackevičiaus eilės – tikra rizika, be kurios, anot S. Kierkegardo, nebeliktų ir
tikėjimo, – teigia kritikai, svarstydami, kodėl garbaus amžiaus žmogus neapsikentė ir ėmėsi
plunksnos. Kai kas manė, kad galbūt jam pasirodė, jog lietuviškoj poezijoj trūksta siurrealizmo.
Taigi rizikingose poeto metaforose virpa simboliai: sudžiovinta margaspalvė plaštakė, raguoti
draugai, išsigimę girtuokliai ir mokslo šviesuoliai, beorės burnos, akyse šlama paukščiai, blyksi
cikadų sparnelių šviesa, skėriai suskrudę keptuvėj. Šios daugiau dailininko, o ne poeto vizijos
nuolat vejasi besiniaukstančių būties šviesų vitražus, balzgani veidai blykčioja lyg pamėklės. Jonas
Jackevičius iš kitų kūrėjų išsiskyrė tuo, kad atsikratė gražbyliavimo apie gėrį ir blogį, jo tekstuose,
iš pirmo žvilgsnio šaltuose, frigidiškuose, į gyvenimo paviršių išplaukia tikrovės kontūrai.

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio artimuosius ir bičiulius.

Informaciją apie tai, kur bus galima atsisveikinti su Velioniu, paskelbsime vėliau.