/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single.php on line 25
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal į sąrašą

Grušas Juozas

2019 liepos 25 d.

Juozas Grušas – dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas.

Gimė 1901 11 29 Žadžiūnuose, Šiaulių r.

Mirė 1986 05 21 Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. 1914 m. J. Grušas baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. Mirus motinai ir tėvui antrą kartą vedus, 1917–1919 m. dirbo Šiaulių Frenkelio odos fabrike jaunesniuoju sąskaitininku. Savarankiškai pasimokęs, 1920 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, 1920–1924 m. gimnazijos literatų ir menininkų draugijos „Mūza“ pirmininkas, moksleivijos ateitininkų leidinėlio „Ateities žiedas“ redaktorius. Baigęs gimnaziją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat germanistiką ir pedagogiką. 1926–1927 m. lietuvių katalikų jaunimo žurnalo „Pavasaris“ redaktoriaus pavaduotojas, redaktorius. 1928–1939 m. dirbo mokytoju, kurį laiką redagavo savaitraštį „,Mūsų laikraštis“. Nuo studijų pradžios priklausė ateitininkų organizacijai bei katalikiškai korporacijai „Šatrija“, 1928 m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1929 m. baigė Teologijos–filosofijos fakultetą, 1932 žurnale „Athenaeum“ paskelbė savo diplominį darbą „Vinco Krėvės realistinė beletristika“. Vertėsi daugiausia pedagoginiu darbu ir žurnalistika. 1930–1934 m. studijavo VDU Teisės fakultete (išėjo iš IV kurso). 1929–1934 m. hebrajų kalba dėstė lietuvių kalbą ir istoriją sionistinės žydų „Tarbut“ draugijos mokytojų kursuose. 1932 m. kartu su Baliu Sruoga inicijavo Lietuvių rašytojų draugijos įsteigimą, 1937–1938 m. buvo šios draugijos pirmininkas. 1938–1939 m. katalikiškos krypties savaitraščio „Mūsų laikraštis“ faktiškasis redaktorius, pasirašinėjo Antanas Tumėnas, vėliau tapo tikruoju. Kaip žurnalistas ir literatas aktyviai bendradarbiavo „Lietuvoje“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“. 1940–1941 m. Valstybinės leidyklos (nuo 1965 m. „Vaga“) Grožinės literatūros skyriaus atsakingasis redaktorius. 1941–1949 m. gyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, dirbo žemės ūkio darbus, kurį laiką mokytojavo Joniškio gimnazijoje, dėstė vokiečių kalbą. 1945–1947 m. Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo 1925 m. periodinėje spaudoje skelbė apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre, taip pat daugelyje kitų Lietuvos ir užsienio teatrų. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis). Dramų rinkinys išleistas rusų, pjesė „Vedybų sukaktis“ – lenkų ir estų, drama „Herkus Mantas“ – latvių, apsakymų rinkinys – estų ir vengrų kalbomis.

1976 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). 1981 m. išleista J. Lankučio knyga „Etiudai apie Juozą Grušą“, 1987 m. to paties autoriaus knyga „Monografiniai etiudai“ (apie J. Grušo ir Just. Marcinkevičiaus kūrybą). 2001 m. išleista P. Palilionio monografinių etiudų knyga „Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui“. 1987 m. Šilainių mikrorajone, Milikonyse, J. Grušo vardu pavadinta gatvė. 1989 m. rašytojo name Žaliakalnyje (Kalniečių g. 93), kuriame rašytojas gyveno nuo jo pastatymo 1938 m., pradėjo veikti Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus. 2009 m. prie įėjimo pastatytas stilizuotas horeljefas. 1998 m. jo vardu pavadinta 50-oji vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30). Čia įkurtas mokyklos istorijos muziejus su dramaturgui skirta ekspozicija. 2003 m. įsteigta J. Grušo premija, teikiama už mokslo, kūrybinės raiškos pasiekimus garsinant mokyklos vardą Kaune ir šalyje. 2001 m. išspausdintas plakatas (dail. Romualdas Čarna), išleistas vardinis pašto vokas (dail. Gediminas Pempė ir Romualdas Čarna). 2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1948 m.

B i b l i o g r a f i j a :

Ponia Bertulienė: novelės. – Kaunas: „Vairo“ bendrovė, 1928.
Karjeristai: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935.
Sunki ranka: novelės. – Kaunas: Sakalas, 1937.
Pabučiavimas: novelės. – Bruklinas, N.Y.: Gabija, 1953.
Karjeristai: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935; London: Nida, 1956; Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
Rūstybės šviesa: novelės. – Vilnius: Vaga, 1969.
Karjeristai: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1935; Vilnius: Vaga, 1971.
Raštai / Juozas Grušas. – Vilnius: Vaga, 1971–1973. – 3 t.
Laimingasis – tai aš: novelės. – Vilnius: Vaga, 1973. – 293 p.
Raštai / Juozas Grušas. – Vilnius: Vaga, 1980–1981. – 5 t.
Gyvų sienojų namai: apsakymai ir novelės. – Vilnius: Vaga, 1985.
Už saulę gražesnis: apsakymai ir novelės. – Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Laimingasis: dramos, apsakymai, novelės / Juozas Grušas (sud. Gediminas Mikelaitis). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

P j e s ė s :

Tėvas ir sūnus: drama, 1945. – Rež. K. Juršys, Šiaulių dramos teatras, 1945 m.; rež. E. Čepulis, Klaipėdos dramos teatras, 1959 m.; rež. R. Kučiauskas, Marijampolės dramos teatras, 2001 m.
Nenuorama žmona: vodevilis, 1955.
Dūmai: keturių veiksmų penkių paveikslų komedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – Rež. V. Blėdis, G. Karka, Panevėžio dramos teatras, 1955 m.
Herkus Mantas: penkių veiksmų tragedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – Rež. G. Vancevičius, Kauno muzikinis dramos teatras, 1957 m.
Vedybų sukaktis: drama, 1958. – rež. H. Vancevičius, Kauno muzikinis dramos teatras, 1958 m.; Vinjandžio (Estija) dramos teatras, 1960 m.
Profesorius Markas Vidinas: pjesių rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – Rež. H. Vancevičius, Kauno valstybinis dramos teatras, 1962 m.
Adomo Brunzos paslaptis. Zigmantas Sierakauskas: dramos. – Vilnius: Vaga, 1967. – Rež. J. Miltinis, Panevėžio dramos teatras, 1966 m.
Meilė, džiazas ir velnias: tragiška komedija. – Vilnius: Vaga, 1967. – Rež. J. Miltinis, spektaklis „Pražūtingas apsvaigimas“, Panevėžio dramos teatras, 1967 m.; rež. L. E. Lurje, Šiaulių dramos teatras, 1969 m.
Žmogus be veido. Herkus Mantas: dvi dramos. – Vilnius: Vaga, 1970.
Barbora Radvilaitė: dramos. – Vilnius: Vaga, 1972. – Rež. J. Jurašas, Kauno dramos teatras, 1972 m.; rež. B. Gražys, Klaipėdos dramos teatras, 1973 m.
Pijus nebuvo protingas: tragikomedija. – Rež. J. Miltinis, Panevėžio dramos teatras, 1974 m.
Švitrigaila: dramos. – Vilnius: Vaga, 1976. – Rež. V. Čibiras, Kauno dramos teatras, 1975 m.
Rekviem bajorams. Unija: dramos. – Vilnius: Vaga, 1978. – Rež. J. Vaitkus, Kauno dramos teatras, 1978 m.
Gintarinė vila: dviejų dalių drama. – Vilnius: Vaga, 1979.
Tiesa – laukinis žirgas: dramos. – Vilnius: Vaga, 1984.
Herkus Mantas: dramos (Mokinio biblioteka). – Kaunas: Šviesa, 1988.
Diktatorius; Eduardo Dargio nusikaltimas: pjesės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
Meilė, džiazas ir velnias; Barbora Radvilaitė: pjesės. – Vilnius: Alma littera, 2002.
Barbora Radvilaitė: poetinė drama (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005.
Herkus Mantas: istorinė poetinė drama (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005.
Meilė, džiazas ir velnias: tragikomedija (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007.
Neoromantinės poetinės Juozo Grušo dramos: skaitiniai (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007.
Lietuvių grotesko ir ironijos dramos: Juozas Grušas, Kazys Saja, Saulius Šaltenis: skaitiniai (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007.

A p d o v a n o j i m a i :

1937 m. „Spindulio“ bendrovės literatūrinė premija (už rinkinį „Sunki ranka“).
1946 m. medalis „Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais“.
1955 m. Kultūros ministerijos ir Rašytojų sąjungos trečioji premija už komediją „Dūmai“.
1957 m. LSSR valstybinė premija (už tragediją „Herkus Mantas“).
1960 m. Kultūros ministerijos ir Rašytojų sąjungos antroji premija už dramą „Zigmantas Sierakauskas“.
1962 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas.
1965 m. medalis „Už darbo šaunumą“.
1968 m. komjaunimo premija už komediją „Meilė, džiazas ir velnias“.
1971 m. LSSR liaudies rašytojo garbės vardas.
1976 m. LSSR valstybinė premija (už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“).
1981 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas.
2001 m. Kauno miesto garbės pilietis.

I n t e r v i u ,  s t r a i p s n i a i  a p i e :

Jonas Grinius. Meilė, džiazas ir velnias / Aidai.eu, 1971 07 18
Algimantas Mikuta. Grušas, kopiantis į Žaliakalnį / Tekstai.lt („Metai“, 2011 Nr. 11)
Nijolė Majerienė. Ketvirtis amžiaus be Juozo Grušo / Bernardinai.lt, 2012 01 10
Justinas Dižavičius. Psichologiniai užrašai. Juozas Grušas / Satenai.lt, 2018 06 15

T e k s t a i :

Juozas Grušas. Novelės iš knygos „Rūstybės šviesa“ / Tekstai.lt
Juozas Grušas apie pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967–1968) / Tekstai.lt
Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė (1982) LTV * [Lietuvos teatras], video / Youtube.com