Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vasario 27 d., trečiadienį, 18 val., Gintaro Patacko dvikalbės knygos „Akistata su savimi” – „Otčnaja stavka samim soboj” (Leidykla „Ogi”. Maskva) sutiktuvės. Dalyvaus: rašytojas Viktoras Rudžianskas, aktorė Olita Dautartaitė, vertėja Ana Gerasimova (UMKA). Kviečiame. Įėjimas nemokamas.

Knygos „Akistata su savimi” – „Otčnaja stavka samim soboj” vertėja Ana Gerasimova poetą Gintarą Patacką pristato kaip bitniką ir chuliganą. Poetas sako, kad toks apibūdinimas jam tinka ir patinka. O paklaustas apie knygą G. Patackas atsako: „eilėraščių rinktinėje atsispindi jaunojo Gintaro Patacko maištaujanti dvasia”. Kadangi knyga dar pakeliui į Lietuvą, belieka paminėti, kad ji bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje.Per daug nemaištaudami primename žodžių bitnikas ir chuliganas reikšmes:

Tarptautinių žodžių žodyne parašyta: bitnikas – 1. XX a. 6 dešimtmetyje JAV susidariusios jaunų rašytojų grupės, reiškusios anarchistinį maištingumą, narys; 2. JAV, D. Britanijoje ir kt. šalyse po II pasaulinio karo vykusio maištingo jaunimo sąjūdžio prieš konformizmą, išorinį tvarkingumą, tariamą padorumą dalyvis (pr. ekstravagantiškai, netvarkingai apsirengęs, nepaisantis įprastinių elgesio, moralės normų, vartojantis narkotikus, alkoholį);

Terminų žodyne: chuligan|as, chuliganė dkt. įžūlus viešosios tvarkos pažeidėjas – triukšmadarys, mušeika, plėšikas.

Gintaras Patackas – poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, XX a. 9-ojo dešimtmečio literatūrinis maištininkas.

Išleido 14 poezijos bei prozos rinkinių. 1998 m. „Poezijos pavasario” laureatas už poezijos rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina” (1997). Kauno rašytojų įsteigtos Vieno lito premijos laureatas.

Ankstyvieji G. Patacko eilėraščių rinkiniai priskirtini miesto poezijai. Juose jungiami ekspresyvūs, ironiški, dažnai siurrealistiški vaizdai, pasakojamos neįtikėtinos istorijos, kurios turi šokiruoti skaitytoją, išreikšti šiuolaikinio pasaulio trapumą, jo priešiškumą žmogui. Poeto paveikslas demitologizuotas, subuitintas, priartintas prie prancūzų „prakeiktųjų” poetų tradicijos. Vėlesnių rinkinių kūriniai groteskiški, ironiški. Labai svarbūs darosi pornografijos ir kičo elementai, kurie kartais stumia eilėraščius į literatūros paraštę. „Devintame dešimtmetyje G. Patackas buvo maištingiausia jaunosios (tada) lietuvių poezijos jėga. Sąstingio sprogdintojas. Jo eilėraščių žodžiai – dinamitas, mūza su kardu, šėlstantis kraujas. G. Patacką jaudina dehumanizacija, socialinio būvio nejaukumai, materialėjimas, miesčioniškos banalybės, nužmogėjimą jis daužo ironijos kastetais. Nors ir pasikeikia, ir poetiškai papaleistuvauja (šiuokart kalbu apie kūrybą), vis dėlto „sielos gilumoje” jis yra rašytojas, išpažįstantis pamatines krikščioniškąsias vertybes, laisvės ir teisybės siekius” (Valentinas Sventickas).

Informacija tel. (8–37) 22 31 44, www.kmn.lt