2025 m. gegužės 23–25 d. Osle vyko Europos rašytojų tarybos (European Writers’ Council) kasmetinis atsiskaitomasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo delegatai iš 32 šalių ir 50 skirtingų institucijų (dar 3 institucijos tapo naujomis narėmis). Suvažiavime dalyvavo ir Lietuvos Rašytojų sąjungai atstovavo rašytojas, literatūrologas Saulius Vasiliauskas, buvęs tarp kandidatų į naująją EWC tarybą.

Pagrindinės šio suvažiavimo temos – dirbtinis intelektas (DI) ir literatūra, autorių teisės, vyriausybių ir technologijų gigantų vykdoma cenzūra. Suvažiavimo įžangoje kalbėta apie žodžio, literatūros laisvę ir augančias totalitarizmo grėsmes, DI ateitį ir literatūros kūrinių vagystes, DI potencialą ir grėsmę pakeisti vertėjų ir rašytojų darbą.

Vokiečių rašytoja, EWC garbės prezidentė ir politinių reikalų komisarė Nina George klausė, kodėl didžiosios technologijų kompanijos naudoja rašytojų tekstus nemokamai ir neatlygintinai, kurdamos naujus kalbos modelius, ateityje galinčius pakeisti rašytojų ir vertėjų darbą. Ji teigė, kad šiandien vis daugiau vertėjų leidyklose jau dirba su pirmiausia dirbtinio intelekto išverstu tekstu – jį redaguoja, o ne verčia nuo nulio, o apie 40 proc. iliustratorių neteko darbo leidėjams vis dažniau renkantis DI sugeneruotas iliustracijas. Pasak N. George, ilgus metus rašytojų kurtos knygos, be autorių sutikimo ir jokio atlygio, šiandien vadinamos duomenimis (angl. data), dirbtinio intelekto, kalbos modelių tobulinimo medžiaga – kūrybiškumas, rašytojų ir vertėjų patirtis, įgūdžiai ir daugybė valandų triūso nėra (į)vertinami. Toliau suvažiavime diskutuota, kaip būtų galima atlyginti autoriams už knygų panaudą DI ir kalbos modelių vystyme, kaip šiuos procesus būtų galima reglamentuoti ir stebėti.

Atskiro dėmesio suvažiavime susilaukė Norvegijos nacionalinės bibliotekos kartu su Oslo universitetu ir Norvegijos mokslo ir technologijų universitetu vykdomas projektas „Mímir“, skirtas generatyviniams kalbos modeliams tobulinti, integruojant norvegų kalbą ir kultūrą. Konstatuota, kad nacionalinė biblioteka smarkiai pažengusi skaitmenizavimo procesuose – daugiau nei 90 proc. joje saugomų knygų ir laikraščių jau skaitmenizuoti. Pasak bibliotekos patarėjo DI klausimais Svein Arne Brygfjeld, jei norime tobulinti kalbos modelius, mums būtinas knygų ir laikraščių turinys: „ES šalys turi daugiau investuoti į dirbtinio intelekto ir kalbos modelių vystymo procesus, antraip JAV ir Kinija ims dar labiau dominuoti“ (dominuos jų kalbomis ir kultūromis paremti kalbos modeliai).

Kalbant apie literatūros rinkos padėtį Suomijoje teigta, kad įprastai pigesnės garsinės knygos vis populiarėja, o popierinių knygų populiarumas krinta (už garsines knygas autoriai gauna palyginti mažus honorarus). Sparčiai krinta ir knygų tiražai, drastiškai mažėja honorarai rašytojams ir vertėjams.
„Mums reikia darsyk paaiškinti, kas yra rašytojas, kuo specifinė ir kiek darbo reikalauja jo veikla.“ – raginimas, ne sykį skambėjęs suvažiavime.

Vengrų rašytojas ir Vengrijos rašytojų draugijos („Szépírók Társasága“) pirmininkas Ferenc Czink kalbėjo apie tai, kaip autoritarinė valdžia varžo žodžio laisvę. Jis prisipažino net nebežinantis, kada Vengrijoje vyks kiti rinkimai – „ilgainiui tai tampa nebeaktualu“… Pasak F. Czink, šiandien nėra sunku sukurti autoritarinę sistemą, pakanka veikti lėtai, pakopomis. Vengrijoje valdančioji politinė sistema tapo tokia stipria, kad jai nelabai svarbu, ką rašo žurnalistai: politikai už valstybės lėšas įsigyja TV kanalus, kitas komunikacijos platformas. „Taigi, tu esi laisvas kalbėti, bet nebeturi kur…“ – emocingoje kalboje teigė F. Czink. Jis prisiminė, kaip Vengrijoje „Pride“ eitynių organizavimą nutraukė valdžia, iš anksto perspėjusi, kad bus naudojamas veidų atpažinimas ir visiems dalyviams bus skirtos didelės piniginės baudos. „Noriu įspėti, kad ES gali nueiti Vengrijos keliu. Turime sekti procesus, būti atidūs.“ – kalbą baigė F. Czink.

Viena iš suvažiavimo diskusijų šįmet buvo skirta cenzūros temai. Joje kalbėta apie DI galią atrinkti ir cenzūruoti mūsų turinį. Minėta, kad Kinijoje dažnai straipsnį pirmiausia patikrina DI, o tik vėliau – redaktorius. Norvegijos rašytoja Hanne Ramsdal kalbėjo apie cenzūrą socialiniuose tinkluose: „Dukart publikavau pranešimą apie Palestiną feisbuke ir abusyk META jį ištrynė“. Septyniolika metų JAV gyvenęs airių kilmės rašytojas Conor Kostick teigė, kad JAV valdžia viską griauna ir keičia neįtikėtinais tempais: nepalankios administracijos perorganizuojamos, institucijos uždaromos, o DI pasitelkiamas viskam analizuoti ir transformuoti. Pasak C. Kostick, įvykiai JAV parodė, kaip greitai galima pakeisti demokratiją, todėl ES privalo sudėti didesnius saugiklius demokratijai saugoti. Reaguodama į C. Kostick kalbą, N. George visiems priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyvą cenzūruoti kalbą: JAV „PEN“ klubo („PEN America“) duomenimis, sparčiai auga Trumpo administracijos kuriamas peržiūrėtinų-vengtinų žodžių sąrašas, susijęs su įvairove, lyčių lygybe, klimato kaita, vakcinomis ir kitomis administracijos požiūriu nepageidaujamomis temomis. Tokie žodžiai kaip „abortas“, „negalia“, „senatvė“,
„mažuma“ ar „Meksikos įlanka“ yra peržiūrimi ir gali būti trinami iš įvairių vyriausybės tinklalapių ir dokumentų.

Diskusijose buvo paliestas ir ekologijos klausimas: DI ir kalbos modelių progresui naudojama labai daug elektros ir kitų išteklių („mūsų planeta dega!“).

Baigiantis suvažiavimui buvo parengta rezoliucija, skirta atkreipti dėmesį į jame aptartas problemas – pirmiausia į DI ir autorių atlygio klausimą. Taip pat išrinkta nauja EWC taryba: Grazyna Plebanek (prezidentė), Maïa Bensimon (1-oji vice prezidentė), Monika Pfundmeier (2-oji vice prezidentė), nariai: Eystein Hanssen, Claus Ankersen, Sebastià Portell ir Conor Kostick.

Kitas kasmetinis EWC suvažiavimas planuojamas 2026 m. birželio 12–14 d. Kipre.

Sauliaus Vasiliausko informacija ir nuotraukos

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.