Neseniai kilusios diskusijos dėl bibliotekų vykdomo kūrinių skaitmeninimo išryškino nemažai su informacijos visuomenės tobulėjimu susijusių autorinės teisės bėdų. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos sumanymas už gautas ES projektines lėšas suskaitmeninti lietuvių literatūros autorių kūrinius privertė pačius autorius kalbėti apie galbūt pažeidžiamas jų teises.

Kūrinių skaitmeninimas, žinoma, gražus sumanymas, kuriuo siekiama, kad kūriniai būtų prieinami skaitmeniniais kanalais dar didesnei auditorijai ir tuo pačiu taptų aktualesni šios dienos informacinei visuomenei, bet čia slypi ir gana akivaizdi grėsmė kūrinio turtinių teisių turėtojams – autoriams ir leidėjams. Puiku, kai skaitmeninama Žemaitė ar Biliūnas, ir moksleiviams suteikiama galimybė skaityti jų tekstus planšetėse ar elektroninėse skaityklėse, bet skaitmeninant šiuolaikinius autorius, derėtų prisiminti, kad autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į datą, kai kūrinys teisiškai tapo viešai prieinamas. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Turtines ir neturtines autorių teises apibrėžia Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas:

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.

15 straipsnis. Autorių turtinės teisės

1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;

2) išleisti kūrinį;

3) versti kūrinį;

4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.

Tik autorius gali nuspręsti, ką galima ar negalima daryti su jo kūriniu, įskaitant padarymą viešai prieinamu, todėl visuomet patartina atidžiai skaityti autorinių teisių perleidimo sutartis.

Įstatymu ribojamos kūrinio panaudojimo išimtys: panauda bibliotekose, reprografija – dokumentų, brėžinių ir kt. kopijavimas, dauginimas šviesos technikos (ne spausdinimo) būdais, kūrinių panaudojimas neįgaliems žmonėms skirtais būdais – pavyzdžiui knygos įskaitymas į garso juostelę neregiams.

Taigi viena iš turtinių autorinių teisių yra „platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant”. Ta teisė priklauso arba pačiam autoriui arba leidėjui, kai kūrėjas autorine sutartimi perleidžia leidėjui savo turtines teises – dažniausiai ne visam gyvenimui, bet tam tikram laikotarpiui, kuriam pasibaigus, turtinės teisės vėl sugrąžinamos autoriui.

Ką daryti skaitmeniniame pasaulyje, kai keliais pelės spragtelėjimais ar klavišų kombinacijomis CTRL+C, CTRL+V, įmanoma persikelti į kompiuterį ar laikmeną ne tik visą knygą, bet ir nemažos knygų lentynos atitikmenį? Kaip apsaugoti suskaitmenintos literatūros autorių teises?

Neblogas pavyzdys yra „Google Books” projektas, kuriuo siekiama suskaitmeninti ir padaryti prieinamą skaitytojams viso pasaulio literatūros lobyną. Saugodami autorių interesus, „Google books” apribojo dalies knygų prieinamumą, nustatydami leidžiamų peržiūrėti puslapių skaičių, ir kitais būdais. Tai iš esmės tenkina abiejų pusių – vartotojo ir autoriaus – interesus, nes skaitytojas, susipažinęs su dalimi knygos, galbūt tiesiog ją nusipirks, o autoriaus darbas tampa prieinamas neribotai auditorijai.

Skaitmenindamos kūrinius, bibliotekos turėtų užtikrinti, kad nebūtų daromos kūrinio skaitmeninės kopijos t.y. kūrinys skaitomas tik iš terminalo bibliotekoje, terminale negali būti jokių įrašymo įrenginių ar galimybės išeiti į interneto tinklą, kitaip skaitytojas gali arba įsirašyti kūrinį į USB raktą arba persiųsti į savo elektroninį paštą ir po to pasidaryti neribotą kiekį kopijų. Kita galimybė – kad skaitytojui būtų prieinamas tik tam tikras puslapių skaičius, kaip ir „Google Books” projekte, bet tokiu atveju jau ribojamos skaitytojo galimybės susipažinti su visu kūriniu.

Suskaitmenintus kūrinius leidžiančios leidyklos, kaip Amazon.com ar kitos, mėgina apsaugoti savo turtines teises, koduodamos skaitmenines knygas, tačiau nėra tokio kodo, kurio nagingas piratas neįveiktų, todėl internetinis piratavimas ir nelegalus kopijavimas yra labai sunkiai suvaldomi.

Skaitmeninant kūrinius, kurie yra autorių teisių objektai, būtina atitinkamai perimti autoriaus turtines teises. Ypač svarbi teisė atgaminti kūrinį. Jei prieiga prie suskaitmeninto kūrinio suteikiama per kompiuterių tinklą – būtina perimti teisę viešai skelbti kūrinį kompiuterių tinklais. Todėl privalome pabrėžti bene svarbiausią su autorine teise susijusį dalyką: skaitykite sutartis!

Įstatyme parašyta, kas turi būti apibrėžta autorinėse sutartyse:

40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos

1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:

1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas;

2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);

3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);

4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;

5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;

6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;

7) šalių ginčų sprendim
o tvarka ir atsakomybė;

8) kitos sutarties sąlygos.

2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.

Turbūt svarbiausia būtų štai kas. Visuomet patikrinkite, kokiam laikotarpiui perleidžiate savo turtines teises, kokiam tiražui ar keliems tiražams, kokiu būdu bus platinama (spausdinta, skaitmenine forma ar abiem), teisę į vertimus ir išvestinius kūrinius ir, žinoma, autorinio atlyginimo dydį, mokėjimo tvarką ir terminus. Kilus nesusipratimams su turtinių teisių perėmėju dėl aukščiau išvardintų punktų, nepatingėkite atsiversti Lietuvos respublikos autorinių ir gretutinių teisių įstatymo, o prireikus, kreiptis ir į teisininkus.

Naudingos nuorodos:

Lietuvos Respublikos Autorinių teisių ir Gretutinių teisių įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316557

Informacija apie autorines teises Lietuvos respublikos kultūros ministerijos tinklapyje: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Autoriu_teises/196