/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single.php on line 25
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal į sąrašą

Autorių teisės: tarp skaitmeninio pasaulio ir Briuselio (II)

2014 birželio 27 d.

Nors Lietuvos e-knygų leidyba nėra tokia rinka, kurioje teismuose dėl palankesnių sąlygų ietis laužytų autoriai ir leidėjai, nors pas mus nesisuka pakankamai dideli pinigų srautai, kad savo meškeres sumerktų elektroninių leidinių prekybos gigantai, vis dėlto ne pirmą dešimtmetį gyvename globaliame pasaulio kaime, kur ne tik informacija sklinda šviesos greičiu be užtvarų ir trikdžių, bet ir problemos darosi pamažu bendros visiems knygų leidybos dalyviams. Kol kas tos problemos – tik numanomos, stebimos iš tolo. Kol kas – tik teorinės. Bet iki praktikos – vienas žingsnis.

Lietuva jau dešimt metų yra Europos Sąjungos narė, o Lietuvos rašytojų sąjunga – daugiau nei du dešimtmečius yra Europos Rašytojų Tarybos (European Writers’ Council, EWC) visateisė narė. Ir ES parlamentas, ir EWC būstinė yra Briuselyje. EWC yra pagrindinė Europos šalių rašytojų sąjungas, asociacijas vienijanti organizacija, aktyviai užsiimanti lobistine veikla ES parlamente – rengianti ir siūlanti įvairius rašytojus bei autorius liečiančius įstatymus, rezoliucijas, organizuojanti konferencijas, rengianti apklausas, tirianti padėtį įvairiuose Europos regionuose.

Literatūros mainų, vertimų propagavimu EWC užsiima minimaliai – yra įsteigta ES literatūrinė premija, kasmet perspektyviems 8-9 šalių autoriams įteikiamas 5 000 Eurų piniginis prizas ir bandoma padėti apdovanotųjų rašytojų kūrinius išversti į kuo daugiau kalbų (iš lietuvių autorių šią premiją gavo Laura Sintija Černiauskaitė ir Giedra Radvilavičiūtė); tuo daugmaž tiesiogiai literatūrinė EWC veikla apsiriboja. Visa kita – įtemptas įstatyminės bazės, palankios ES rašytojams ir autoriams apskritai, rengimas.

Pastaruosius trejus metus EWC intensyviai rinko informaciją susijusią su elektronine leidyba, autorių teisėmis, fiksavo pažeidimus bei konfiktus, konsultavosi su gerąja patirtimi tų šalių (daugiausia – Šiaurės), kurių viduje senokai galioja civilizuoti autorius ir leidėjus tenkinantys įstatymai, teisės aktai, potvarkiai.

Aptartos ir daugeliui egzotiškai skambančios problemos, pavyzdžiui, apie kūrinius- našlaičius, apie bibliotekose aptinkamus rankraščius (kurie įdomūs daugeliui leidėjų ir aktualūs daugeliui skaitytojų, tyrinėtojų), kurių autorystės nustatyti neįmanoma. Nežinia, ar tokių daug esama Lietuvoje?

Kur kas mums aktualiau skamba klausimai apie rašytinio paveldo skaitmeninimą. Problemų nekyla, kai kalba eina apie paveldą tiesiogine to žodžio prasme – apie senų laikų kūrinius, kurių nebeliečia autorių teisių įstatymai. Kur kas sunkiau sprendžiami (iki galo dar neišnarstyti) klausimai liečiantys bibliotekų norą vidaus vartojimui suskaitmeninti gyvų autorių kūrinius. Į šį disputą įsitraukė ir Lietuvos leidėjų asociacija, ir jų kolegos iš kitų šalių. Leidėjai nenori perleisti teisių skaitmeninti kūrinius be pačių autorių ir leidyklų žinios. Ir juos galima suprasti – jei leidykla nusiperka teises leisti kūrinį ne tik įprastu popieriniu pavidalu, bet ir elektroniniu, savaime suprantama, priešinsis bibliotekų polėkiams skaitmeninti vidaus vartojimui. Juolab, kad abejojama, ar įmanoma užkirsti kelią plisti kopijoms už bibliotekų ribų.

Kiekvienas klausimas, problema svarstoma ilgai, išklausomos visos pusės. Priimti greitus sprendimus, autoriams palankius įstatymus trukdo tai, kad ir oponentai yra įtakingi, išmanūs (kaip žinia, kai kuriose Europos šalyse esama „Piratų” partijų siekiančių, kad bene visas skaitmeninis turinys būtų visiems prieinamas ir nemokamas, o tokios organizacijos kaip EWC – principingai kovoja, kad kuo daugiau už panaudas nubyrėtų rašytojams ir visiems autoriams).

Neseniai išrinkome naujos kadencijos ES parlamentą, kuris pradeda darbą. Rudeniop EWC pateiks įstatymų dėl autorių teisių elektroninės leidybos eroje projektus, galiojančių įstatymų pataisas. Dokumentų ir naujovių juose daugybė. Mums aktualiausia būtų tai, kad siekiama įteisinti visose ES šalyse galiosiančią nuostatą kaskart rašytojams ar vertėjams atnešus rankraštį leidėjui pasirašyti atskiras sutartis – 1) spausdintinei ant popieriaus knygai; 2) elektroniniam leidiniui (jei leidėjas pageidauja leisti ir skaitmeniniu formatu).

Plačiau apie siūlytinas visai ES leidybai naujoves informuosime vėliau, kai mus pasieks galutiniai siūlymų projektai. Ateinantį rudenį ir žiemą europarlamentarai balsuodami Briuselyje gali lemti visų ES autorių gerbūvį – pagerinti. Arba nukelti skaitmeninius lūkesčius ateičiai.

Rasytojai.lt informacija