/home/rasytojai/domains/rasytojai.lt/public_html/wp-content/themes/rasytojai-theme/single.php on line 25
" class="text-uppercase fw-bold small">Atgal į sąrašą

Naujausios knygos: ilgai laukti dienoraščiai, salos neregimieji ir šnipų istorija

2019 kovo 6 d.

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio I tomas. 1970–1975

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.

Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1991-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970–1975 m. Jame veriasi tuometinių rašytojo šeimos santykių drama, jo nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, rašytojo kasdienybės liudijimai. Šioje knygoje neabejotinai įdomūs J. Baltušio sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių interpretacija.

Arvydas Anušauskas. Užmirštas desantas

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas į šiaurę nuo Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė konspiruotis, šifruoti tekstus, siųsti radiogramas ir naudoti savigynos priemones?

Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo įtraukti į ją savo ir ne savo noru. Keliolika jų sumokėjo savo gyvybe. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos ir dezinformacijos metodų arsenalą naudojo sovietai…

Vytautas Landsbergis. Kačerginės paveikslėliai

Žymaus politiko, muzikos ir dailės tyrinėtojo Vytauto Landsbergio memuariniai vaizdeliai bei nuotraukos iš šeimos albumo aprėpia 1936–1944 m. laikotarpį. Kūriniams būdinga dokumentinio tikrumo ir beletristinio pasakojimo jungtis. Vaiko ir paauglio akimis matomos Kačerginės gyvenimo realijos, artimi žmonės, tada buvę ar vėliau tapę Lietuvai žinomomis asmenybėmis (Landsbergiai, Jablonskiai, Lozoraičiai, Sodeikos ir kiti), intymia kalba prisiliečiama prie vaizduojamo laiko svarbiųjų situacijų.

Roy Jacobsen. Balta jūra (iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė)

„Balta jūra“ – didelio pasisekimo sulaukusio romano „Neregimieji“ tęsinys. Jame išskleidžiamas dar platesnis neregimųjų gyvenimo paveikslas. Tai unikalus „lėtosios” literatūros pavyzdys, pasakojimas apie laisvę, likimą, paprastą atsakomybę ir kasdienę drąsą.

1944-ųjų rudenį Barioja stūkso tuščia ir dyka. Į savo vaikystės salą pirmoji pasiryžta grįžti Ingrida. Ji žvejoja tinklais ir ruošiasi žiemai. Kartą jos akys užkliūva už rudo vilnonio audinio. Tai keistas, nematytas drabužis, jūros išmestas į krantą. Už jo – dar vienas. Ir dar. O netrukus ji pastebi ir pirmąjį negyvėlį.

Tačiau didžiųjų pasaulio įvykių talžoma Barioja – ne vieta gedėti. Ingridai ji atneša ne tik skausmą, bet ir pirmąją gyvenimo meilę. Susidurdama su negandomis Ingrida, kaip ir kiti kasdienos didvyriai, daro tai, kas neišvengiama. O į karo šešėlių gaubiamą jos pasaulį lyg vilties daigas jau beldžiasi nauja gyvybė.

Lisa Wingate. Kol nepriklausėme jums (iš anglų kalbos vertė Austėja Banytė)

Memfis, 1939-ieji. Dvylikametės Rilės Fos ir jaunesnių jos trijų seserų bei broliuko gyvenimas – lyg stebuklas, šeima apsistojusi gyventi pritaikytame laivelyje Misisipėje. Tačiau vieną audringą naktį, namuose tvarkos prižiūrėti palikęs Rilę, tėtis skubiai išveža mamą į ligoninę, o po kurio laiko į jų būstą įsiveržia nepažįstamieji. Išplėšti iš sau įprastos aplinkos Fosų vaikai atsiduria Tenesio vaikų namų draugijos prieglaudoje – juos tikina, kad greit bus grąžinti tėvams, tačiau netrukus jie suvokia, kad tai anaiptol ne tiesa. Atsidūrusi nuožmios įstaigos direktorės valioje, Rilė žūtbūt stengiasi išlaikyti sesutes ir broliuką kartu, nors prieš akis veriasi pavojų ir nežinomybės kupinas pasaulis.

Aikenas, Pietų Karolina, dabartiniai laikai. Iš turtingos ir privilegijuotos šeimos kilusi Eiverė Staford, regis, turi viską: sėkminga federalinės prokurorės karjera, dailus sužadėtinis, horizonte – prabangios tuoktuvės. Tačiau grįžusi namo padėti tėčiui pakilti iš ligos patalo, Eiverė netikėtai susiduria su vienu žmogumi. Po šio susitikimo jai kyla daug nepatogių klausimų ir ji ryžtasi pasigilinti į savo šeimos ilgai slėptą praeitį – žengti keliu, kuris galiausiai arba šokiruos, arba leis lengviau atsikvėpti.

Remdamasi tikrais, vienais skandalingiausių JAV istorijoje įvykiais, – kai Memfyje įkurtos įvaikinimo organizacijos direktorė Džordžija Tan (Georgia Tann) grobdavo neturtingųjų vaikus, ir juos vėliau parduodavo į įvairiausius Amerikos kampelius pasiturinčioms šeimoms, – autorė pateikia jaudinantį, pribloškiantį, o podraug ir įkvepiantį pasakojimą, primenantį mums, kad net ir žengiant įvairiausiomis kryptimis vedančiais keliais širdis niekada nepamirš, kas mes esame iš tiesų.

Sekite leidyklos naujausias knygas www.rsleidykla.lt