2023-iųjų „Poezijos pavasario“ – Maironio premijos laureatas – Julius Keleras
2023 gegužės 23 d.
59-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“, kurią išleido leidykla „58 sapnai“, 2022. 2023 m. gegužės 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu poetui paskirta Maironio premija.
Sveikiname poetą Julių Kelerą!
Gegužės 26 dieną, penktadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros sodelyje įvyks tradicinė „Poezijos pavasario“ laureato pagerbimo ir vainikavimo šventė, Juliui Kelerui bus įteikta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija.
Julius Keleras – poetas, vertėjas, dramaturgas.
Gimė 1961 03 03 Vilniuje.
Baigė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. 1987 m. įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę Vilniaus universitete. 1989–1992 m. studijavo Ilinojaus valstybiniame universitete (Illinois), JAV, suteiktas laisvųjų menų magistro laipsnis. 1987 m. dirbo redaktoriumi Lietuvos kino studijoje, buvo asistentas Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedroje. 1992–1995 m. redagavo ir vertėjavo leidykloje „Lumen / Logos“. 1995–2001 m. buvo Niujorke (New York) pranciškonų leisto savaitraščio „Darbininkas“ vyriausiasis redaktorius. 2003–2004 m. dirbo apžvalgininku LRT radijuje. Eilėraščiai versti į portugalų, rusų, slovakų, vengrų, bulgarų, anglų, švedų, lenkų, latvių, gruzinų, čekų, slovakų, italų, maltiečių, ispanų, japonų kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose. Dalyvavo tarptautiniuose poezijos festivaliuose: Medellin (Kolumbija), Rygoje, Medanoje (Slovėnija), Visbyje (Švedija), PDR (Druskininkuose), Maskvoje, Sankt Peterburge, Varšuvoje ir kt.; tarptautinio PEN klubo kongresų skaitymuose Maskvoje (2000), Helsinkyje (1998) ir kt.Tarptautinio PEN klubo narys. Nuo 2005 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1999 m.
Tomas Venclova
„Tai knyga apie negrąžinamas, bet ir neprarastas vaikystės vasaras, „peizažus, tapusius natiurmortais“, apie šeimos ir namų istoriją, kurios horizonte visada iškyla kapai. Susiduria artimieji ir tolimieji, esantys ir nebesantys, šventieji ir angelai – bet, autoriaus žodžiais tariant, be „jokios perdėtos metafizikos“. Svarbiausia knygoje turbūt yra intymaus, nutrūkstančio pašnekesio intonacija, nuolat grįžtą leitmotyvai, tikslios detalės ir topografinės nuorodos, kurios paverčia ją atminties švente.“
Violeta Palčinskaitė
„Labai gera, labai originali, rimta ir liūdna, ir kažkodėl man primenanti režisieriaus Rojaus Anderssono filmus, kur kiekvienas kadras prilygsta eilėraščiui, o čia man kiekvienas eilėraštis prilygsta filmo kadrui, kuris verčia giliai susimąstyti.“
Šaltinis:
J. Kelero poezijos knyga „Virtuvėlė pilna Ukmergės“ – vienalytis naivus lyrinis prisiminimas