Petro Cvirkos literatūrinė premija - Gasparui Aleksai

Gražinos Viktorijos Petrošienės nuotraukaGražinos Viktorijos Petrošienės nuotraukaPaskutinį rugsėjo penktadienį Veliuonoje įvyko tradicinis Novelės vakaras. Šventiškai papuoštoje Kultūros centro salėje svečius ir veliuoniškius pasitiko muzikuojanti pora iš Klausučių – smuikininkė ir daininkė Laura Jaraitė bei klavišininkas Mindaugas Stiga.

Nijolė Masiulienė, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, pristatė į Veliuoną suvažiavusius rašytojus – Vaižganto, Vytauto Tamulaičio ir Kultūros ministerijos premijų laureatę Gintarę Adomaitytę, Gabrielės Petkevičaitės- Bitės premijos lauretą Vytautą Račicką, Nacionalinės premijos laureatą Donaldą Kajoką, Augustino Griciaus ir Kauno meno kūrėjų asociacijos premijų laureatą Jurgį Gimberį, kelmiškį, 2009-ųjų metų Petro Cvirkos literatūros premijos laureatą Vladą Kalvaitį, taip pat kraštiečius – Violetą Šoblinskaitę Aleksa, ką tik išleidusią novelių knygą „Tyruliukuose viskas gerai" bei Gasparą Aleksą su knyga „Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdienybė".

Vėliau direktorė žodį perdavė poetei, Lietuvos Respublikos Seimo narei Daliai Teišerskytei, kuri popietę vedė tikrai nuotaikingai.

Po skaitymų, kuriems abejingų klausytojų šį kartą nebuvo, Jurbarko rajono tarybos meras Ričardas Juška paskelbė 11-ąjį Petro Cvirkos literatūros premijos laureatą. Juo tapo rašytojas Gasparas Aleksa.

Buvo pacituota vieno iš P. Cvirkos literatūros premijos vertinimo komisijos narių, „Nemuno" savaitraščio vyriausiojo redaktoriaus Viktoro Rudžiansko nuomonė. Štai ką jis rašė: „Renkuosi cvirkiškumo kriterijų ir daugiausia jo randu  Gasparo Aleksos knygoje „Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdeinybė". Labai lietuviška knyga, kurioje apstu to, ką mes kažkada įvardijome P. Cvirkos liaudiškumu. Dabar turbūt reikėtų kokio nors kito termino, talpinančio tuos pačius dėmenis, kurie tilpo į cvirkiško liaudiškumo lauką – daugeliui artimos, nors ne visiem pastebimos problemos, įskaitant ir socialines, pilietines, noras, tikėjimas, kad gyventi galėtume gražiau ir teisingiau, vėlgi, regis, tokie dalykai turėtų būti pateikiami kažkaip verksmingai, bet juos sugebama pateikti nevengiant saikingos ironijos arba satyros, veikiančios literatūrai taikomų reikalavimų lauke, apstu medžiagos iš gyvenimo, bet ji netampa gryna publlicistika, ji pakankamai beletrizuota.

Gasparas Aleksa, manau, ne tik geografiškai arti P.Cvirkos, bet jame plevena ta pati veliuoniškiams būdinga dvasia."

Vardine juosta apjuostas ir glėbiu gėlių apdovanotas 11-asis P. Cvirkos premijos laureatas tą vakarą atrodė gerokai sutrikęs.

„Tikrai nesitikėjau, kad premijuota bus mano knyga," – sakė jis.

Po sveikinimų Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta pakvietė svečius į Novelistų ąžuolyną pasodinti laureato ąžuoliuko. Ąžuoliuką, kad augtų gražus ir sveikas, palaimino Aleksų šeimos bičiulis, Kėdainių šv. Jurgio parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

kamane.lt