Literatūros premijos ir apdovanojimai

Lietuvos rašytojų sąjungos premija

2016 m. Giedrė Kazlauskaitė už eilėraščių rinkinį "Singerstraum"
2015 m. Herkus Kunčius už romanų dilogiją „Dviveidis romanas“ ("Lietuvis Vilniuje", "Dervišas Kaune")
2015 m. Algimantas Mikuta už poezijos rinktinę "Gyvenau be laikrodžio"
2014 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių rinkinį "Tuščia jo"
2013 m. Alvydas Šlepikas už romaną „Mano vardas - Marytė"
2012 m. Andrius Jakučiūnas už apsakymų vainiką „Lalagė"
2011 m. Kornelijus Platelis už eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai"
2010 m. Donatas Petrošius už eilėraščių rinkinį „Aoristas"
2009 m. Danutė Kalinauskaitė už apsakymų rinkinį „Niekada nežinai"
2008 m. Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių apysaką „Elio"
2007 m. Ramūnas Klimas už romaną „Maskvos laikas"
2006 m. Aldona Elena Puišytė už poezijos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą"
2005 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinktinę „Žolės balsas"
2004 m. Sigitas Parulskis už romaną „Trys sekundės dangaus"
2003 m. Petras Dirgėla už romaną „Ceremonijų knygos"
2002 m. Sigitas Geda už eilėraščių rinktinę „Sokratas kalbasi su vėju"
2001 m. Judita Vaičiūnaitė už eilėraščių rinkinį „Debesų arka"
2000 m. Valdemaras Kukulas už poezijos rinkinį Aštuoni gėli vakarai
1999 m. Romualdas Granauskas už knygą „Gyvulėlių dainavimas"
1998 m. Donaldas Kajokas už poezijos rinktinę „Meditacijos"
1997 m. Onė Baliukonė už eilėraščių rinkinį „Bokštai"
1996 m. Nijolė Miliauskaitė-Bložienė už eilėraščių rinkinį „Uždraustas įeiti kambarys"
1995 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių knygą „Po laiko juokas – vėlyva metūgė"
1994 m. Jurgis Kunčinas už romaną „Tūla"
1993 m. Antanas A. Jonynas už eilėraščių rinktinę „Nakties traukinys"
1992 m. Leonardas Gutauskas už romaną „Vilko dantų karoliai"

Poezijos pavasario laureatai (Maironio premija)

Poezijos pavasario laurai yra svarbiausias festivalio apdovanojimas. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė laureatui teikia Maironio premiją..

2016 m. Ramutė Skučaitė už eilėraščių rinkinį "Nepaslaptis tokia balta"
2015 m. Vladas Braziūnas už eilėraščių rinkinį "Stalo kalnas"
2014 m. Kęstutis Navakas už eilėraščių rinkinius „Lorelei" ir „100 du"
2013 m. Tautvyda Marcinkevičiūtė už eilėraščių rinkinį „Greitaeigis laiko liftas"
2012 m. Eugenijus Ališanka už eilėraščių rinkinį „Jeigu"
2011 m. Jonas Kalinauskas už eilėraščių rinkinį „Plunksnų plėšytojos"
2010 m. Zita Mažeikaitė už eilėraščių rinkinį „Tenoriu būti"
2009 m. Rimvydas Stankevičius už eilėraščių rinkinį „Laužiu antspaudą"
2008 m. Viktoras Rudžianskas už eilėraščių rinkinį „Nuo do iki do"
2007 m. Vytautas Rubavičius už eilėraščių rinktinę „Verstas"
2006 m. Gintautas Dabrišius už eilėraščių rinkinį „Sviest akmenuką"
2005 m. Daiva Čepauskaitė už eilėraščių rinkinį „Nereikia tikriausiai būtina"
2004 m. Alfonsas Maldonis už eilėraščių rinkinį „Tirpstantys ledynai"
2003 m. Antanas A. Jonynas už eilėraščių rinkinį „Aguonų pelenai"
2002 m. Kazys Bradūnas už eilėraščių dvitomį „Sutelktinė"
2001 m. Stasys Stacevičius už eilėraščių rinkinį „Toli kriokliai"
2000 m. Gintaras Grajauskas už eilėraščių rinkinį „Kaulinė dūdelė"
1999 m. Jonas Juškaitis už eilėraščių rinkinį „Varpai sudūlės nuo skambėjimo"
1998 m. Gintaras Patackas už eilėraščių rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina"
1997 m. Vytautas P. Bložė už eilėraščių poemą „Ruduo"
1996 m. Kornelijus Platelis už eilėraščių rinktinę „Prakalbos upei"
1995 m. Donaldas Kajokas už eilėraščių rinkinį „Drabužėliais baltais"
1994 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių rinkinį „Dulkės"
1993 m. Algirdas Verba už eilėraščių rinktinę „Pilkoji žvaigždė"
1992 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių rinkinį „Kaip žolės"
1991 m. Jonas Strielkūnas už eilėraščių rinkinį „Tamsūs buvo žiedai"
1990 m. Gražina Cieškaitė už eilėraščių rinkinį „Skrendu virš labirinto"
1989 m. Bernardas Brazdžionis už eilėraščių rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko"
1988 m. Robertas Keturakis už eilėraščių rinkinį „Perspėk kitus"
1987 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinkinį „Spaliai"
1986 m. Aldona Elena Puišytė už eilėraščių rinkinį „Įvardijimai ir sąskambiai"
1985 m. Jonas Jakštas už eilėraščių rinkinį „Vien tik pėdsakas"
1984 m. Albinas Bernotas už eilėraščių rinkinį „Nusigręžusi žvaigždė"
1983 m. Onė Baliukonė už eilėraščių rinkinį „Iš kelio dulkių"
1982 m. Sigitas Geda už eilėraščių rinkinį „Žydinti slyva Snaigyno ežere"
1981 m. Antanas Miškinis už eilėraščių rinkinį „Ant Ligajo ežero krašto"
1980 m. Petras Palilionis už eilėraščių rinkinį „Mažosios poemos"
1979 m. Algimantas Mikuta už eilėraščių rinkinį „Švytuoklė"
1978 m. Judita Vaičiūnaitė už eilėraščių rinkinį „Neužmirštuolių mėnesį"
1977 m. Vacys Reimeris už eilėraščių rinkinį „Vėjo vynas"
1976 m. Vytautas Rudokas už eilėraščių rinkinį „Rugių šviesa"
1975 m. Marcelijus Martinaitis eilėraščių rinkinį „Akių tamsoj, širdies šviesoj"
1974 m. Albinas Žukauskas už eilėraščių rinkinį „Sangrąžos"
1973 m. Paulius Širvys už eilėraščių rinkinį „Ilgesys – ta giesmė"
1972 m. Antanas Drilinga už eilėraščių rinkinį „Monologų knyga"
1971 m. Eugenijus Matuzevičius už eilėraščių rinkinį „Paukščių takas"
1970 m. Antanas Venclova už eilėraščių rinkinį „Mėlyno Nemuno vingis"
1969 m. Juozas Macevičius už eilėraščių rinkinį „Kasdieniška knyga"
1968 m. Janina Degutytė už eilėraščių rinkinį „Pilnatis"
1967 m. Eduardas Mieželaitis už eilėraščių rinkinį „Žmogus"
1966 m. Algimantas Baltakis už eilėraščių rinkinį „Keturios stygos"
1965 m. Justinas Marcinkevičius už eilėraščių rinkinį „Duoną raikančios rankos"
 

Liudo Dovydėno literatūrinė premija

Lietuvos rašytojų sąjunga, įamžindama žymaus lietuvių prozininko, Valstybės premijos laureato (1936) Liudo Dovydėno (1906–2000) atminimą, steigia kasmetinę Liudo Dovydėno premiją už lietuvišką romaną.
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Mecenatas – L. Dovydėno sūnus Jonas Dovydėnas.

2016 m. - Birutei Jonuškaitei už romaną "Maranta" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015)

2015 m. - Kristinai Sabaliauskaitei už istorinių romanų trilogiją "Silva Rerum" (Vilnius : Baltos lankos, 2008, 2011, 2014)

2014 m. – Grigorijui Kanovičiui už romaną „Miestelio romansas" (Vilnius : Tyto alba, 2013)

2013 m. – Donaldui Kajokui už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" (Vilnius : Tyto alba, 2012)

2012 m.- Vladui Kalvaičiui už romaną „Sustiprinto režimo barakas" (Kaunas: Kauko laiptai, 2011)

2011 m. - Valdui Papieviui už romaną „Eiti" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010)

2010 m. - Vytautui Martinkui už romaną „Žemaičio garlėkys" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009)

2009 m. - Leonardui Gutauskui už romaną „Daiktai" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008)

2008 m. - Romualdui Granauskui už romaną „Rūkas virš slėnių" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007)

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija

2016 m. Alfonsas Andriuškevičius už eilėraščių rinktinę "Beveik visi eilėraščiai"

2015 m. Dalia Staponkutė už esė rinkinį "Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja"

2014 m. Romualdas Granauskas už novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai"

2013 m. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Išlydžių zonos"

2012 m. Donalas Kajokas už eilėraščių rinkinį „Kurčiam asiliukui"

2011 m. Valdas Papievis už romaną „Eiti"

2010 m. Marcelijus Martinaitis už biografinių užrašų knygą „Mes gyvenome"

2009 m. Danutė Kalinauskaitė už novelių rinkinį „Niekada nežinai"

2008 m. Arnas Ališauskas už poezijos knygą „Rentgeno nuotraukų albumas"

2007 m. Danielius Mušinskas už novelių rinkinį „Kalno saugotojas"

2006 m. Rolandas Rastauskas už esė rinktinę „Kitas pasaulis"

2005 m. Marius Ivaškevičius už pjesę „Madagaskaras"

2004 m. Tomas S. Butkus už poezijos knygą „Generuotos kalbos mutacija"

2003 m. Bitė Vilimaitė už novelių rinktinę „Papartynų saulė"

Jotvingių premija

Jotvingių premija – svarbiausias „Poetinio Druskininkų rudens" festivalio apdovanojimas.

2016 m. Eugenijus Ališanka už eilėraščių rinkinį "Stuburo tik punktyrai"

2015 m. Rolandas Rastauskas už poezijos rinktinę "Vienišos vėliavos"

2014 m. Gintaras Bleizgys už eilėraščių rinkinį „Kai sėlinsi manęs"

2013 m. Jonas Kalinauskas už eilėraščių rinkinį "Mano sodo vagis"

2012 m. Rimvydas Stankevičius už eilėraščių rinkinį „Ryšys su vadaviete"

2011 m. Alfonsas Andriuškevičius už knygą „Vėlyvieji tekstai"

2010 m. Viktorija Daujotytė už eilėraščių rinkinį „Balsai ūkuose"

2009 m. Valdemaras Kukulas už poezijos rinktinę „Mūsų šitie dangūs"

2008 m. Aidas Marčėnas už eilėraščių knygą „Šokiai"

2007 m. Almis Grybauskas už eilėraščių rinktinę „Apžvalgos spiralė"

2006 m. Kęstutis Navakas už eilėraščių knygą „Atspėtos fleitos"

2005 m. Tomas Venclova už eilėraščių knygą „Sankirta"

2004 m. Stasys Jonauskas už eilėraščių rinktinę „Žolės balsas"

2003 m. Vladas Braziūnas už eilėraščių rinkinį „Būtasis nebaigtinis/ Imparfait", Alicijos Rybalko rinktinės „Eilėraščiai" vertimą į lietuvių kalbą, Raimondo Jonučio rinktinės „Aušra kambary be langų" sudarymą ir parengimą

2002 m. Jonas Zdanys už eilėraščių knygą „Dūmų stulpai" ir lietuvių poezijos vertimus į anglų kalbą

2001 m. Jonas Strielkūnas už poezijos rinktinę „Praėjęs amžius"

2000 m. Alfonsas Bukontas už poemos "Bhagavadgyta" vertimą

1999 m. Nijolė Miliauskaitė už eilėraščių knygą „Sielos labirintas"

1998 m. Marcelijus Martinaitis už eilėraščių rinktinę „Sugrįžimas"

1997 m. Antanas A.Jonynas už eilėraščių knygą „Krioklys po ledu"

1996 m. Marijus Jonaitis

1995 m. Sigitas Parulskis už eilėraščių knygą „Mirusiųjų"

1994 m. Sigitas Geda

1993 m. Knutas Skujeniekas

1992 m. Henrikas Nagys

1991 m. Donaldas Kajokas

1990 m. Henrikas Algis Čigriejus

1989 m. Kazys Bradūnas

1988 m. Alfonsas Nyka-Niliūnas

1987 m. Bronius Kutavičius

1986 m. Vytautas P. Bložė

1985 m. Kornelijus Platelis

Dionizo Poškos literatūrinė premija

Šilalės rajono savivaldybė steigia kasmetinę Šilalės rajono savivaldybės Dionizo Poškos premiją.
Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais kalendoriniais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis.

2016 m. - Romui Sadauskui už trupmenų poemą "Sudzievuliu" (Vilnius: Žuvėdra, 2015)

2015 m. - Stasiui Jonauskui už eilėraščių knygą "Laikas išeina pats" (Vilnius : Rašytojų sąjungos leidykla, 2014)

2014 m. - Vytautui Stulpinui už eilėraščių knygą „Tolymės" (Vilnius: Naujoji Romuva, 2013)

2013 m. – Stasiui Skrodeniui už eilėraščių knygą „Saulėlydžio atšvaitai" (Vilnius: Edukologija, 2012)

2012 m. – Valdemarui Kukului (po mirties) už poezijos knygas „Antausis sienai" (Vilnius : Homo liber, 2011) ir „Saulėlydis mano giesmė" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011)

2011 m. - Viktorijai Daujotei už eilėraščių knygą „Balsā ūkūs = Balsai ūkuose" (Vilnius : Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2010);

2010 m. - Henrikui Algiui Čigriejui už eilėraščių knygą „Žiemių pusėje giedra" (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009)

2009 m. - Vladui Braziūnui už eilėraščių knygas „Priedainė" (Vilnius : Apostrofa, 2008) ir Saula prė laidos (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008)

Antano Miškinio literatūrinė premija

Antano Miškinio kasmetinę literatūrinę premiją steigia Utenos kultūros centras. Premija konkurso būdu skiriama už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Konkurse vertinamos per pastaruosius dvejus kalendorinius metus išleistos knygos.

2016 m. Alvydas Katinas - už eilėraščių knygą "Vaikšto vienas"

2015 m. Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė - už eilėraščių knygą "Papartynų aitvaras"

2014 m. Gintaras Bleizgys - už eilėraščių knygą „Sodas"

2013 m. Alis Balbierius - už eilėraščių knygą "Skaidrumos"

2012 m. Marius Burokas – už eilėraščių knygą „Išmokau nebūti"

2011 m. Algimantas Baltakis – už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą lyrikos rinktinėje „Antakalnio vigilijos"

2010 m. Regina Katinaitė-Lumpickienė už eilėraščių knygą aukštaičių uteniškių tarme „Paraič nama"

2009 m. Vladas Braziūnas už eilėraščių knygas „Priedainė" ir „Saula prė laidos"

2008 m. Vytautas Vilimas Skripka už eilėraščių knygą „Mažoji rinktinė"

2007 m. Valdemaras Kukulas už eilėraščių knygą „Judas taipogi danguj"

2006 m. Vytautas Kaziela už eilėraščių knygą „Kas nebus pralaimėta"

2005 m. Henrikas Algis Čigriejus už eilėraščių knygą „Vieversiui ir kraujažolei"

2004 m. Jonas Strielkūnas už eilėraščių knygą „Ligi dvyliktos"

2003 m. Petras Panavas už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini..."

Salomėjos Nėries literatūrinė premija

Salomėjos Nėries premija – vienas seniausių apdovanojimų, teikiamų per Poezijos pavasario festivalį. 1972 metais įsteigta Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkio, buvo teikiama iki 1993 metų, o 2002-aisiais vėl atgaivinta (dabar ją teikia Vilkaviškio rajono savivaldybė).

2016 m. Rimvydas Stankevičius už eilėraščių knygą "Kertinis skiemuo" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015)

2015 m. Vainius Bakas už poezijos knygą "Kas vėjo - vėjui" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014)

2014 m. Sonata Paliulytė už eilėraščių knygą „Sonatos" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013)

2013 m. Tautvyda Marcinkevičiūtė už eilėraščių knygą "Greitaeigis laiko liftas" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012)

2012 m. Gintautas Dabrišius už eilėraščių knygą „Joju vienas" (Kaunas: Kauko laiptai, 2011)

2011 m. Elena Puišytė už eilėraščių knygą „Begaliniam kely" (Kaunas: Nemunas, 2010)

2010 m. Zita Mažeikaitė už eilėraščių knygą „Tenoriu būti" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009)

2009 m. Erika Drungytė už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008)
2008 m. Vytautas Stulpinas už eilėraščių knygą „Pavėsiai" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007)

2007 m. Dalia Jazukevičiūtė už eilėraščių knygą „Imperijos moteris" (Vilnius: Baltos lankos, 2006)

2006 m. Jonas Kalinauskas už eilėraščių knygą „Sapnų liudininkas" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005)

2005 m. Violeta Šoblinskaitė už eilėraščių knygą „Obuoliai iš meilužių sodo" (Vilnius: Petro ofsetas, 2004)

2004 m. Dovilė Zelčiūtė už eilėraščių knygą „Lapkričio pratimėliai" (Kaunas: Žurnalo „Nemunas" leidybinė grupė, 2003)

2003 m. Algimantas Mikuta už eilėraščių knygą „Aštuoneiliai" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002)

2002 m. Viktoras Rudžianskas

2001 m. Elena Mezginaitė

2000 m. Viktoras Alekna už S.Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus

1999 m. Vladas Braziūnas

1998 m. Nijolė Miliauskaitė

1997 m. Kazys Bradūnas

1996 m. Julija Švabaitė-Gylienė

1995 m. Viktorija Daujotytė už S.Nėries gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimus

1994 m. Sigitas Geda

1993 m. Petronėlė Orintaitė 

1992 m. Donaldas Kajokas už eilėraščius kaimo tematika

1991 m. Vytautas Skripka

1990 m. Danutė Paulauskaitė už eilėraščių rinkinį „Sezono uždarymas“

1989 m. Vitalija Bogutaitė už eilėraštį „Neša mane žemė“

1988 m. Stasys Anglickis už eilėraščių knygą „Žodis auga iš žemės"

1987 m. Onė Baliukonytė už eilėraštį „Ties tėviške" iš knygos „Tėve, mūsų gyvenime"

1986 m. Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. „Visagalis žemės dieve"; Mykolas Karčiauskas. „O moterys, galulaukių purienos"

1985 m. Jonas Kalinauskas už eil.kn. „Duonos pagerbimas"

1984 m. Petras Keidošius už poeziją kaimo tematika; Vincas Giedra už eilėraščių knygą „Tyla ir ugnis"

1983 m. Marcelijus Martinaitis. „Toli nuo rugių"

1982 m. Stasys Jonauskas, už eilėraščių rinkinį .„Metai kaip strazdas"

1981 m. Robertas Keturakis, už poemą „Žemės vardas"

1980 m. Vytautas Rudokas, už knygą „Tolstantis krantas"

1979 m. Albinas Žukauskas „Žieminė obelis"

1978 m. Henrikas Algis Čigriejus, už eilėraščių rinkinį „Nedylanti lauko delčia"

1977 m. Mykolas Karčiauskas. „Žvirgždės poema"

1976 m. Eugenijus Matuzevičius. už eilėraštį „Pavasario naktį“

1975 m. Vilija Šulcaitė, už eilėraščių ciklą „Poringės"

1974 m. Algimantas Baltakis. „Baladė apie vagą"

1973 m. Albinas Bernotas. „Duonos trupinys"

1972 m. Jonas Strielkūnas, už eilėraštį „Lietuvai"

Antano Baranausko literatūrinė premija

 Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinę premiją steigia Anykščių rajono savivaldybės taryba, įvertindama gilias literatūrines Anykščių krašto tradicijas.

A. Baranausko premija skiriama kasmet už trejų pastarųjų metų profesionalių kūrėjų grožinės literatūros kūrinius (knygas), skiepijančius meilę Lietuvos gamtai ir Antano Baranausko gimtinės aplinkai, atskleidžiančius žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį, arba už trejų pastarųjų metų profesionalios literatūrologijos kūrinius, skirtus Antano Baranausko kūrybai. 

2016 m. - Erika Drungytė už poezijos knygą "Patria" (Kaunas: Kauko laiptai, 2015)

2015 m. - Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Viktorija Daujotė) už eilėraščių knygas "Gīvenu vīna. Gyvenu viena" (Vilnius : Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2012) ir "Tatā pariejau. Tai parėjau" (Vilnius : Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2015)

2014 m. - Gintautas Dabrišius už poezijos knygas „Joju vienas" (Kaunas: Kauko laiptai, 2011) ir „Upė Jekaterinai" (Kaunas: Kauko laiptai, 2013)

2013 m. - Premija nepaskirta

2012 m. - Algimantas Zurba už romaną „Krisius" (Vilnius : Gimtasis žodis, 2010).

2011 m. - Rimantas Vanagas už dokumentinės prozos knygą „Peslių akademija" (Vilnius : Petro ofsetas, 2011)

2010 m. - Paulius Subačius už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai" (Vilnius : Aidai, 2010)

Jono Aisčio literatūrinė premija

Jono Aisčio literatūrinę premiją įsteigė Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2004 m. Premija teikiama kiekvienais metais birželio mėnesį už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje. Konkurse vertinamos per pastaruosius dvejus metus išleistos poezijos, eseistikos, prozos, literatūros mokslo knygos.

2016 m. Jonas Liniauskas už poezijos knygą "Sutartinė"

2015 m. Vladas Vaitkevičius už poezijos knygą "Saulėlydžio ornamento spindesys"

2014 m. Julius Keleras už poezijos knygą „Vėliau, gerokai vėliau"

2013 m. Aidas Marčėnas už poezijos knygą „Ištrupėjusios erdvės"

2012 m. Antanas A. Jonynas už poezijos knygą „Kambarys"

2011 m. Stasė Lygutaitė-Bucevičienė už poezijos knygą „Seniai, bet dabar"

2010 m. Justinas Marcinkevičius už poezijos knygą „Vėlyvo vėjo veliavos"

2009 m.  Jonas Endrijaitis už poezijos knygą „Lietaus raitelis"

2008 m. Leonardas Gutauskas už poezijos knygą „Švytintys kūnai" ir Vytautas V. Landsbergis už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones"

2007 m. Aldona Ruseckaitė už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk" (2006) bei už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą.

2006 m. Robertas Keturakis už poezijos knygas „Lelijos šventam Kazimierui" (2004)
bei „Ir niekad vėlai" (2005) ir Aldona Puišytė už eilėraščių knygą „Įsiklausyti" (2004) ir poezijos rinktinę „Palaimink žodį ir aidą" (2005).

2005 m. Stanislovas Abromavičius už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje.

2004 m. Jonas Juškaitis už eilėraščių knygą „Eglė vasaros naktį" (2003).

Petro Cvirkos literatūrinė premija

Literatūrinė Petro Cvirkos premija įsteigta 1984-aisiais, teikiama Veliuonoje kas treti metai (1987–1996 m. laikotarpiu premija vegetavo). Premiją skiria Jurbarko savivaldybė už geriausią novelių knygą.

2014 m. Jurgis Gimberis už novelių knygą „Brauno judesiai"

2012 m. Gasparas Aleksa už publicistikos ir novelių knygą „Žiogas žvirblį medžiojo"

2010 m. Vytautas Girdzijauskas už novelių knygą „Žiemos metafizika"

2009 m. Vladas Kalvaitis už novelių knygą „Svečias iš Magadano"

2008 m. Alvydas Šlepikas už novelių knygą „Lietaus dievas"

2005 m. Juozas Aputis už novelių knygą „Vieškelyje džipai".

2002 m. Birutė Jonuškaitė už knygą „Žalčių tiltas".

1999 m. Šarūnas Šimulynas už novelių knygą „Tėvonija".

1996 m. Henrikas Algis Čigriejus už novelių knygą „Sugrįžusi upė".

1989 m. Eugenijus Ignatavičius už apsakymų knygą „Chrizantemų autobuse".

1987 m. Mykolas Sluckis už knygą „Medžliepis".

1984 m. Vytautas Rimkevičius už knygą „Girėnai".

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus

2014 m. tautodailininkui Antanui Česnuliui už kūrybinį tradicinės kultūros puoselėjimą.

2013 m. rašytojui Romualdui Granauskui už apysaką „Kai reikės nebebūti" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013) ir apsakymų knygą „Išvarytieji" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013).

2012 m. architektams G. Vieversiui, A. Byčenkovui, „Poezijos" parko MarijampolėjeT. Eidukevičiui (kartu su R. Marcinkevičiene, A. Marcinkevičiumi).

2011 m. rašytojui Vytautui Martinkui už kalendorinių novelių knygą „Dvylika lieptų" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) ir už literatūros kritikos knygą „Estetinė literatūros gyvybė".

2010 m. rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą „Urbo kalnas" ir poezijos knygas vaikams „Petriukas debesėlis" bei „Senojo bokšto gyventojai".

2009 m. dailės istorikei Marijai Matušakaitei už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas.

2008 m. Agnei Marcinkevičiūtei už profesinį meistriškumą atskleidžiant Lietuvai brangias istorines, kultūrines bei žmogiškąsias vertybes.

2007 m. Vandai Juknaitei už knygą „Tariamas iš tamsos" ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei.

2006 m. Gintarui Beresnevičiui (po mirties) už romanus „Pabėgęs dvaras" ir „Paruzija"

2005 m. kompozitorei Onutei Narbutaitei už sukurtus ir atliktus kūrinius – simfonijų ciklą „Tres Dei Matris Symphoniae" ir už styginių kvartetą Nr. 4 „Drappegio".

2004 m. fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui už 2003-2004 m. surengtas fotografijos parodas ir monografiją „Aleksandras Macijauskas. Fotografijos" (2004)

2003 m. kino režisieriui Vytautui Damaševičiui ir operatoriui bei prodiuseriui Juozui Matoniui už filmų ciklą „Menininkų portretai"

2002 m. dailininkui Sauliui Valiui už instaliaciją „Istorijos puslapiai" 2002 m. spalio 8 - 13 d. eksponuotą tarptautinėje Frankfurto knygų parodoje.

2001 m. rašytojai Viktorijai Daujotytei už knygas „Kultūros šalys ir nuošalės" (2000 m.), „Literatūros filosofija", „Esė apie poeziją ir esimą" (2001 m.)

 

 

Kazimiero Barėno literatūrinė premija

Kazimiero Barėno literatūrinę premiją įsteigė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, įamžindama lietuvių išeivijos rašytojo, vertėjo, žurnalisto Kazimiero Barėno atminimą. Lėšas premijai paskyrė lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje veikėjai Marija ir Kazimieras Barėnai. Premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus kalendorinius metus išleistą geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus imtinai) prozos knygą.

Kazimiero Barėno premijos laureatai:

1. 2008-ųjų laureatė Laura Sintija Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“

2. 2009-ųjų laureatas Andrius Jakučiūnas už romaną „Tėvynė“

3. 2010-ųjų laureatė Ieva Toleikytė už apsakymų knygą „Garstyčių namas“

4. 2011-ųjų laureatė Aleksandra Fomina už romaną „Mes vakar buvom saloje“

5. 2012-ųjų laureatė Jurga Tumasonytė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“

6. 2013 m. premija neteikta

7. 2014-ųjų laureatas Tomas Vaiseta už apsakymų knygą „Paukščių miegas“

8. 2015-ųjų laureatas Mykolas Sauka už apsakymų knygą „Grubiai“

9. 2016-ųjų laureatė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė už apysaką „Septynios kartos“