Užurka Jonas

Jonas Užurka – prozininkas, atsargos pulkininkas-leitenantas.
Gimė 1947 12 07 Dusmenyse, Trakų r.
1965 m. baigė Onuškio vidurinę mokyklą, metus dirbo pedagoginį darbą - mokykloje dėstė matematiką. 1971 m. baigė Sankt-Peterburgo motošaulių aukštąją karo vadų mokyklą. Tarnavo įvairiose motošaulių bei specializuotuose daliniuose, junginiuose vadų pareigose. 1980 m. žiemą iš Klaipėdos buvau išsiųstas į Afganistano karą ir ten, Vidurinės Azijos kraštuose, tarnavo iki 1989 m. karo pabaigos.
1989 įsiregistravo į Sąjūdį, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos atsargos karininkų sąjungą, Lietuvos kariuomenę.
Nuo 1990 liepos pradžios iki 1998 sausio dirbo įvairiose pareigose atkurtoje Lietuvos Krašto apsaugos sistemoje: LR Aukščiausiosios Tarybos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijoje; vadovavo Krašto apsaugos Apsaugos tarnybai; Vilniaus komendantu ir Vilniaus apskrities komendantūros štabo viršininku; LR Ginkluotųjų Pajėgų, Krašto apsaugos Generalinės inspekcijos vyriausiuoju inspektoriumi.
Išėjęs į atsargą, buvo išrinktas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininku. Konstitucinių teisių gynėjų ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijų Tarybų pirmininkas.
Žmona – Leonarda, dukros – Daiva ir Laima.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2003 m.

B i b l i o g r a f i j a :
Kario knyga. 3 knygos. – Trakai–Vilnius: Voruta, 1993–1996.
Karaliaus karūna ir mirtis: istorinis trijų dalių romanas. – Vilnius: UAB „Poli“, 1999.
Gediminas – nevainikuotas karalius: trijų dalių istorinis romanas. – Vilnius: Eugrimas, 2004, 2008. – (Lietuvos valdovai).
Lietuvos kariuomenės atkūrimas 1988–1991 metais / autorius ir sudarytojas J. Užurka. – Vilnius: Kronta, 2004.
Kaip karys Pūgžlys Husiną gaudė: romanas. – Vilnius: Kronta 2005.
Sumaišties metai: romanas. – Vilnius: Kronta, 2005.
Vytautas Didysis – nuo bėglio iki monarcho: romanas. – Vilnius: Kronta, 2005, 2008. – (Lietuvos istorija romanuose).
Mindaugas – karališkasis kraujas: dviejų dalių istorinis romanas. – Vilnius: Eugrimas, 2007, 2008.
Didžiosios lietuvių pergalės: istoriniai romanai. – Vilnius: Eugrimas, 2009.
1009 metai. Netimeras – iš ūkų kylanti Lietuva: trijų dalių istorinis romanas. – Vilnius: Eugrimas, 2009.
Iškiliausios Lietuvos moterys: istoriniai romanai. – Vilnius: Eugrimas, 2011.
Užmirštieji baltų valdovai: istoriniai romanai. – Vilnius: Eugrimas, 2012.
Baltai: nuo genčių iki karalystės: istoriniai romanai. – Vilnius: Eugrimas, 2014.

A p d o v a n o j i m a i :
V a l s t y b i n i a i :
1992 m. – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento kūrėjo ženklu ir vardiniu laikrodžiu už nuopelnus atkuriant Krašto apsaugą (KAM ministras).
1995 m. – Už nuopelnus kuriant LR Krašto apsaugos sistemą Garbės raštu (KAM ministras).
1995 m. – Už nuopelnus Krašto apsaugai apdovanotas Vardiniu ginklu (KAM ministras).
1995 m. – Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“ (LR Prezidentas).
1996 m. – Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai „Sausio 13-osios medaliu“.
1999 m. – Už ištikimą tarnybą valstybei LR Prezidento Padėkos raštas.
1999 m. – Lietuvos gynėjui, Krašto apsaugos kūrėjui Padėkos raštas (KAM ministras).
2003 m. – Už puoselėjamą krašto istoriją ir tautiškumą LR Prezidento Padėkos raštas.
2005 m. – Krašto apsaugos sistemos atkūrimo 15-ųjų metinių proga Padėkos raštas (KAM ministras).
2005 m. – Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos medaliu „Už nuopelnus atkuriant Lietuvos kariuomenę“.

L i t e r a t ū r i n i a i :
1965 m. – Lietuvos radijo ir televizijos komiteto moksleivių literatūrinio konkurso laureatas.
1996 m. – Lietuvos Šaulių Sąjungos Literatūros konkurso pirmoji premija „Kario knyga“ .
1999 m. – rašytojo St. Bataičio vardo premija ir laureato vardas už istorinį romaną „Karaliaus karūna ir mirtis“.
2003 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidentūros literatūrinio-istorinio romano konkurso, skirto Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejui laureatas.