DANUTĖ KRIŠTOPAITĖ (1929 08 20 – 2014 02 17)

Vasario 17 dieną, eidama 85-uosius metus, po ilgos ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, vertėja, folklorininkė, tekstologė, ilgametė lietuvių kalbos puoselėtoja ir grožinės literatūros redaktorė Danutė Krištopaitė.

Danutė Krištopaitė gimė 1929 metų rugpjūčio 20 dieną Kaune, sunkiais karo ir pokario metais mokėsi Kauno V gimnazijoje, kurią baigusi 1948 metais įstojo į Vilniaus Universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Baigusi kurį laiką mokytojavo Alytuje, vėliau įstojo į VU Lietuvių literatūros katedros aspirantūrą. Nuo 1960 iki 1990 metų (su nedidele pertrauka darbo Valstybinėje konservatorijoje) dirbo Valstybinėje grožinės literatūros (vėliau – „Vagos“) leidykloje, nueidama visą kelią nuo jaunesniosios iki vyresniosios mokslinės redaktorės. Dirbdama leidykloje ji parašė studiją „Lietuvių liaudies karinės – istorinės dainos“ ir 1964 metais apsigynė filologijos daktaro disertaciją.

Daugiau kaip penkis dešimtmečius Danutė Krištopaitė dirbo vertėjos darbą, demonstruodama brandžią meninio žodžio meistrystę ir literatūrinį meistriškumą. Pradėjusi nuo įvairių tautų pasakų, vėliau ji ėmėsi rusų (V. Rasputino, J. Trifonovo), baltarusių ( V. Bykavo, I. Čyhrynavo) prozos, o paskui, jos pačios žodžiais, redaguodama H. Ibseno dramas pramokusi norvegų kalbos, atsidėjo norvegų ir danų literatūros vertimams (S. Undset, A. K. Vestli, I. Ambjørnsen, N. Witoszek ir kt. autorių knygos).

Be vertimų, Danutė Krištopaitė plačiai darbavosi folkloristikos srityje: dalyvavo ekspedicijose, rinko tautotyros medžiagą, rašė straipsnius ir recenzijas, parengė pasakojimų apie liaudies dainininkus ir menininkus knygas ir tautosakos rinktines. Itin svarbus Danutės Krištopaitės darbas buvo jos parengtas ir suredaguotas Lituanistikos bibliotekos tomas „J. Basanavičius. Rinktiniai raštai“, kuriame pirmą kartą taip plačiai ir įvairiapusiškai buvo pateiktas lietuvių tautos Atgimimo patriarcho kūrybinis palikimas.

Danutė Krištopaitė buvo nepaprastai kruopšti ir reikli literatūros darbininkė. Ji buvo vienas iš tų žmonių, kurie formavo kūrybinę „Vagos“ leidyklos atmosferą, tiesė kelią į skaitytoją daugeliui prestižinių pasaulinės ir nacionalinės literatūros leidinių. Tai buvo iškili literatūrinė asmenybė, žavėjusi taurumu, inteligencija, aukščiausia filologine kultūra ir pasiaukojimu lituanistikai.

Lietuvos rašytojų sąjunga