Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo Kreipimasis

Benedikto Januševičiaus nuotraukaBenedikto Januševičiaus nuotraukaLietuvos Respublikos Prezidentei, J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo Kreipimasis

Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime, įvykusiame 2013 m. balandžio 5 d., su dideliu susirūpinimu kalbėta apie visuomenei puikiai žinomus rašytojus ir visus menininkus, sulaukusius pensinio amžiaus ir paliktus skursti. Dėl kūrybinio darbo specifikos ir menkų autorinių atlyginimų dažno jų socialinė pensija maža. Socialinės saugos specialistai tiesiog ignoruoja menininkų gyvenimo specifiką, pavyzdžiui, kad nei darbo vietą kas rašytojui sukūrė, nei darbo laiką apibrėžė. Anksčiau bent dalis garsių meno kūrėjų gaudavo I arba II laipsnio valstybines pensijas, bet prieš keletą metų jų skyrimas nutrauktas. Garbaus amžiaus menininkai tapo šiuo požiūriu labiausiai nuskriausta socialine grupe. Prašom įsivaizduoti meno žmogų, savo kūriniais formavusį tautinę savimonę, puoselėjusį aukštuosius idealus, garsinusį Lietuvą pasaulyje, ugdžiusį visuomenę ir jos estetinį skonį, sulaukusį viešo pripažinimo, premijų, plojimų, visuomenės ir valdžios pagarbos ženklų, o senatvėj paliktą žeminančioje socialinėje padėtyje. Ar tai nė kiek nerūpi politikams, žodžiais deklaruojantiems, kad kultūra yra Lietuvos valstybės pamatas?

Siūlome pradėti skirti rentas visuomenės pripažintiems menininkams, turintiems meno kūrėjo statusą, kaip kad jos skiriamos mokslininkams ir sportininkams. Rašytojų suvažiavimo dalyviai yra įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos vadovai neatidėliodami turi imtis šio politinio sprendimo.