Naujausios LRS leidyklos knygos

Viršelio dailininkė Deimantė RybakovienėViršelio dailininkė Deimantė RybakovienėDonaldas Kajokas „Poezija, o gal ne ji“

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Donaldo Kajoko paties sudaryta poezijos rinktinė, knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė, apipavidalinimui panaudoti dailininko Algimanto Švėgždos kūriniai iš ciklo „Trys žiemos mėnesia“ arba „Žiemos meditacija“. 

 

Viršelio dailininkas Zigmantas ButautisViršelio dailininkas Zigmantas Butautis

Gerimantas Statinis „Ponas Zy“

Iš žurnalistinės veiklos gimė ir G. Statinio romanas „Ponas Zy“. Renkant medžiagą TV laidai apie Vilniuje nuo XX a. I pusės likusius fortifikacinius įtvirtinimus, autoriui teko atrasti daug paralelinės medžiagos – lenkų karininkų atsiminimų, susitikti su gyvais tų laikų liudininkais. Iš to išsirutuliojo meninė rekonstrukcija miesto ir laiko, kuris gyvena nepakartojamą gyvenimą – pergyvendamas karus, eidamas iš rankų į rankas, integruodamas įvairias tautas ir kultūras.

Romanas „Ponas Zy“ – tai gyva kalba papasakota Vilniaus ir jo apylinkių istorijos atkarpa, kuri atgręžia skaitytojus į laiką ir miestą, apie kurį tarėmės žinantys beveik viską, tačiau daugybė faktų, istorinių portretų ir istorinių detalų atrandama naujai. Dėl to šį romaną galima apibūdinti kaip istorinį: jame nenusižengiama faktų tiesai ir tuo pačiu jis patraukia gyvais personažais, gausybe netikėtų įvykių ir seniai žinomų faktų naujomis atodangomis.

Dienos Sluškų rūmuose įrengtame kalėjime bėgo ne taip greitai, kaip Zygmuntui Šafranskiui norėjosi, todėl jis jau buvo spėjęs prirašyti tris pilnus sąsiuvinius. Galiausiai ant jų liko trumpas užrašas „Ponas Zy“.

Viršelio dailininkė Dalia KavaliūnaitėViršelio dailininkė Dalia KavaliūnaitėTautvyda Marcinkevičiūtė „Mano poe(ma)ma“

Tautvyda Marcinkevičiūtė dabar yra savo poetinės brandos lauke. Jos eilėraščių knyga „Mano Poe(ma)ma“ įdomi, vertinga ne tik poetine, bet ir moraline prasme.

Sunki, gili motinos senatvė, jau pasirodžiusi ir ankstesnėje poetės knygoje, dabartinėje tampa svarbiausia siužetine ašimi, kiek apskritai eilėraščiai gali būti siužetiški, turėti vidinių įvykių, juos lemiančių konfliktų. Nebūtina skaityti knygos kaip biografinio liudijimo, nors be autentiškos patirties tokios knygos neparašomos. Bet problema bendresnė, visuotinesnė. Atiduoti tėvus, motinas į globos ar slaugos namus, ar neatiduoti. Ar turi vaikai ryžtis prisiimti pačią sunkiausią pareigą? Būtinuosius patarnavimus, kūno priežiūrą šiandien suteikia ir valdiški namai. Tik kaip su žmogaus dvasia?

Pirmasis poeto romanasPirmasis poeto romanasGintaras Bleizgys „Karmelio kalno papėdėje“

Poetas ir eseistas Gintaras Bleizgys pateikia skaitytojams netikėtą kūrinį – atvirą, dienoraščio formos pasakojimą, savotišką autobiografinį romaną „Karmelio kalno papėdėje“. Pretekstas pavadinimui, gal ir pačiam kūriniui atsirasti buvo šv. Kryžiaus Jono veikalas „Kopimas į Karmelio kalną“. Stovint Karmelio kalno papėdėje, šviesa nušviečia ir žmogaus dvasios aukštumas, ir tamsybes.

Pasakotoją matome namų aplinkoje, kelionėse, bendraujantį su šeima, bičiuliais, pakeleiviais. Graži žiedinė kompozicija: kūrinys prasideda pasakojimu apie budėjimą baptistų maldos namuose, ir baigiasi pasakotojo pasiryžimu tarnauti diakonu.

Konkrečios aplinkybės žadina intrigą, tačiau autoriaus tikslas – ne siužeto įdomybės, o savistaba ir žmogaus prigimties, pasaulio slėpinių narstymas. Kas aš esu? Kur mano vieta? Kodėl man buvo skirta rytų kovos ringas, kalėjimo kamera? Kaip gyventi tarp kasdienybės ir apreiškimo, juntant dvasinę žmogaus paskirtį ir prigimties tamsybes? Įdomiausia, kaip iš kasdienybės epizodų natūraliai skleidžiasi sąmoninga būtis. Kaip tamsoje žaibas apšviečia daiktus ir reiškinius, apie kurių egzistavimą žmogus net nenumano, taip aiškėja buvimo visatoje paslaptys. Pro pilką kasdienybės šydą prasišviečia universumas, knyga tampa dvasinio kelio liudijimu.