Naujos LRS leidyklos knygos: G. Bleizgys, H. A. Čigriejus, E. Ignatavičius

Dailininkė Deimantė RybakovienėDailininkė Deimantė RybakovienėGintaras Bleizgys „Jautis“

Poeto, eseisto Gintaro Bleizgio knyga „Jautis“ artima personalinės egzistencinės eseistikos krypčiai. Autorius kaip reta geba įvairiomis formomis reflektuoti vidinius išgyvenimus, – asmenybė atsiveria, nevengdama asmeniškų patirčių, nesigėdydama savojo silpnumo. Iš paprastų situacijų išauginami originalūs pastebėjimai, įžvalgos.

Kuriančio žmogaus savivoka, psichologiniai kazusai nušviečiami tikėjimo šviesa, žmogiškasis ribotumas tikrinamas amžinybės masteliais. Atviras, autobiografine intriga sudominantis pasakotojas stebi ir prieštaringus šiuolaikinės visuomenės bei civilizacijos reiškinius.

 

 

 

 

 


Dailininkė Deimantė RybakovienėDailininkė Deimantė RybakovienėHenrikas Algis Čigriejus „Savi ir pažįstami“

Poeto ir prozininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Henriko Algio Čigriejaus naujų novelių rinkinys. Neretai vaizduojamos situacijos ir įvykiai, kai susiduria skirtingos pažiūros ir tautybės, gyvybė ir mirtis. Kaip besisuktų istorijos ratas, kaimo žmonės dirba žemę, šelpia pabėgėlius, elgetas, nes žmoniškumas – svarbiausia.

Rinkinio visuma atskleidžia platų Lietuvos istorijos tarpsnį. Praeities nutikimai daugiausia vyksta Aukštaitijos kaime, o dabarties vaizdeliai plaukia iš didmiesčio kasdienybės. Čigriejaus pasakojimas žavi smagia, vaizdinga aukštaitiška šnekta ir senolių išminties krislais.

 

 

 

 

  


Dailininkė Dalia KavaliūnaitėDailininkė Dalia KavaliūnaitėEugenijus Ignatavičius „Baltieji stulpai“

Pasakodami žmonės mėgina susigrąžinti laiką... Juk kiekvienam mūsų šioje žemėje tenka plotelis, apšviestas saulės, pilnas žiemų ir vasarų, bet mes džiaugdamiesi nė nepagalvojame, kad jų neteksime, sako „Baltųjų stulpų“ herojus Vygandas. Jau artėdamas prie gyvenimo kelio pabaigos jis atsitiktinai sutinka jauną žurnalistą Darių. Gal šiam pravers seno žmogaus istorija? Ir gal tas laikas dar nemiręs, o gal nemiršta niekados, nes išminčiai sako, kad mirtis tolygu gyvenimui...

Štai dabar jis jau žinotų, kaip reikia gyventi kitaip – vienintelė sąlyga, kad išsipildytų „Fauste“ ištarti J. W. Goethe’s žodžiai: 

O, padaryk, kad man vėl grįžtų laikas,
Kai visas aš dar ateity buvau…